Kieran Cooke. Skęstantys miestai. Kaip klimato kaita niokoja Artimuosius Rytus

Į daugiabučio rūsį sunkiasi vanduo. Butų durys ir langai iki galo nebeužsidaro. Net kelis mėnesius per metus gatvę greta daugiabučio Abu Kiro rajone, Aleksandrijoje, padengia plonas rusvo dumblo sluoksnis. Aleksandrija, antras pagal dydį Egipto miestas su 5 mln. gyventojų, iš lėto grimzta. Pajūriu nusidriekusiam metropoliui, vienam seniausių žmonijos uostų, šiandien grėsmę kelia tiek vanduo, tiek sausuma. Dėl klimato kaitos kyla Viduržemio jūros lygis, o mažėjantis dumblo nuosėdų kiekis Nilo deltoje byloja apie vykstančią žemės paviršiaus, ant kurio pastatyta Aleksandrija, eroziją.

„Tai, kas vyksta Aleksandrijoje, yra beprotiška, tik­rų tikriausia tragedija“, – pasakoja egiptietis iš Aleksandrijos. Dabar jis gyvena Didžiojoje Britanijoje ir prašo neminėti pavardės, nes bijo dėl Egipte likusios šeimos. „Mūsų inžinieriai ir urbanistai yra korumpuoti, o vyriausybei miesto likimas paprasčiausiai nerūpi. Abu Kiro, kituose miesto kvartaluose ir toliau dygsta dangoraižiai nepaprastai arti vandens, nors įstatymas reikalauja juos statyti saugiu atstumu nuo kranto. Pastatams ir juose gyvenantiems žmonėms gresia didelis pavojus.“

Remiantis naujausiu Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) pranešimu, daugelis žemumose esančių šalių ir bendruomenių ateityje rizikuoja išnykti po vandeniu, jei nebus imtasi skubių veiksmų temperatūros augimui stabdyti.

Nuo pat įkūrimo IV a. pr. Kr. Aleksandrija grūmėsi su jūra. Garsųjį Aleksandrijos švyturį drauge su įstabiomis miesto šventyklomis ir biblioteka prieš kelis šimtmečius prarijo vanduo. Kova su jūros bangomis tęsiasi iki šiol. 2015 m. mažiausiai 7 žmonių gyvybes nusinešė audros sukeltos bangos ir liūtis – prasidėjo didžiausias pastarųjų metų potvynis, kelias dienas rūsiai ir gatvės buvo apsemti. Didėjant miestiečių pasipiktinimui, valdžia kaltę mėgino suversti „Musulmonų brolijai“, 2013 m. uždraustai islamistinei organizacijai, neva užkimšusiai miesto kanalizacijos šulinių dangčius. Aleksandriją užliejo ir 2017 m., o ir vėliau, vienas pagrindinių Egipto pramonės ir turizmo centrų patyrė milijoninius nuostolius. Dėl jūros vandens, pasikartojančių potvynių grindinys, gyvenamųjų namų pamatai ir infrastruktūra tampa itin pažeidžiami. Sėdantys pastatai ir griūtys Aleksand­rijoje jau tapo įprastos, dažnai statybos vykdomos paskubomis ir absoliučiai neatsižvelgiant į žemės paviršiaus būklę. 2013-aisiais žuvo net 22 žmonės sugriuvus 8 aukštų pastatui viename skurdžiausių Aleksandrijos rajonų. Šių metų pradžioje panašiomis aplinkybėmis žuvo trys miestiečiai ir keliasdešimt liko sužeista.

Kartkartėmis antraštėse sušmėžuoja milžiniški atskylantys ir tirpstantys poliarinio ledo luitai, tačiau kaip konkrečiai visa tai paveiks vandenynų lygį – o drauge ir pakrantėse gyvenančių milijonų žmonių likimus – lieka neaišku. Kylant temperatūrai yra dar viena priežastis sunerimti. Temperatūrų augimas stipriai ir įvairiopai veikia jūrą. Šylantis jūros vanduo plečiasi, be to, globalinis atšilimas lemia vis dažnesnes ir stipresnes audras.

Tokiuose žemumų miestuose kaip Aleksandrija net mažiausias jūros lygio kilimas gali turėti siaubingų pasekmių. 2018-ieji veikiausiai yra ketvirti karščiausi metai mūsų istorijoje: tik treji kiti metai (visi po 2000-ųjų) globalia temperatūra viršijo 2018-ųjų temperatūrą. Liepos pabaigoje Alžyre užregistruota 51 ºC karščio, o tai tikrų tikriausias rekordas net ir Afrikoje. Mohamedas Shaltoutas iš Aleksandrijos universiteto okeanografijos departamento teigia, kad, remiantis dabartiniais duomenimis, šį Egipto miestą skalaujančios jūros vanduo iki šimtmečio pabaigos pakils nuo 4 cm iki 22 cm. „Jūros lygiui pakilus 10 cm gali būti nepataisomai suardyta šiaurinė Nilo deltos dalis, – perspėja M. Shaltoutas drauge su kitais akademikais parengtame pranešime. – Tai atsilieps ežerams, turistų kaimeliams, istorinėms vietovėms, derlingoms žemės ūkiui naudojamoms žemėms ir keturiems tankiai apgyvendintiems miestams: Aleksandrijai, Rosetai, Burulusui ir Port Saidui.“

Banksy grafitis. Tomos Gudelytės nuotrauka Literatūra
Banksy grafitis. Tomos Gudelytės nuotrauka Literatūra

Kylančio jūros lygio padarinius pastebėti nesudėtinga. Esplanados ir paplūdimiai, kuriuose kadaise burdavosi pasiturinti Aleksandrijos visuomenės dalis, buvo nuplauti. Nebeatlaikiusios senosios pajūrio vilos sugriuvo. Skurdesnieji palei jūrą nusidriekę kvartalai šiandien reguliariai skalaujami jūros vandens. Nilo gėlo vandens ir dumblo srautas į Aleksand­riją supančią deltą gerokai sumažėjo po Asuano užtvankos bei kitų vandens infrastruktūros statybų. Į slėnį plukdomo Nilo srautai, pristigus gėlo vandens, tampa vis labiau nenuspėjami. Druskingas jūros vanduo lengviau prasiskverbia į požeminį geriamąjį vandenį. Pernelyg intensyvus vandeningų sluoksnių po Aleksandrija naudojimas paspartino sūraus vandens infiltraciją. „Žemumos, kuriose kadaise iškilo Aleksandrija, tampa vis pažeidžiamesnės dėl potvynių, dažnėjančių užliejimų ir didėjančio druskingumo paspartėjus jūros lygio kilimui“, – teigiama TKKG – JT komisijos, kuriai pavesta stebėti globalinio atšilimo padarinius, – pranešime. TKKG tvirtina, jog šių reiškinių kaina ekonomikai ir žmonijai bus milžiniška – komisijos skaičiavimu, jūros lygiui aplink urbanistinį centrą pakilus pusę metro, nuostoliai žemės ūkiui, turizmui ir pramonei siektų maždaug 30 mlrd. dolerių.

Aleksandrija šiandien ne viena galynėjasi su kylančio jūros lygio ir druskingų užliejimų problema. Džakarta išsiskiria iš kitų kaip sparčiausiai skęstantis planetos miestas. Mokslininkų teigimu, Indonezijos sostinė, glaudžianti 10 mln. žmonių, gali visiškai panirti po vandeniu dar šio šimtmečio viduryje. Sparčiai besiplečiantys miestai, tokie kaip Dubajus, kuris dar visai neseniai buvo žvejų kaimelis, šiandien jau užstatytas vienais aukščiausių Žemėje dangoraižių, nerimauja dėl kylančio jūros lygio, grėsmės atsidurti po vandeniu kartu su visais ambicingais plėtros projektais. Persijos įlankos šalys taip pat susirūpinusios dėl intensyvėjančių audrų – vėlgi dėl klimato kaitos.

Beirute, neseniai perkopusiame 2 mln. gyventojų slenkstį, pernelyg intensyvus vandeningų sluoksnių naudojimas atvedė prie geriamojo ir sūraus vandens susimaišymo. Basroje, pietų Irake, sumažėjęs Tigro ir Eufrato upių vandeningumas bei druskingi užtvindimai miesto vandenį pavertė netinkamą gerti ir pasiglemžė tūkstančius akrų dirbamos žemės. Pastaraisiais mėnesiais per surengtus protestus, gyventojams apkaltinus vyriausybę nekompetentingumu, policija šaudė į minią ir kelis manifestantus nužudė.

Mokslininkų teigimu, pajūrių miestai bus priversti adaptuotis prie kylančio jūros lygio. Aleksandrijos universiteto profesorius Mohammadas al Raey’us jau kelis dešimtmečius tyrinėja šį reiškinį ir yra įsitikinęs, jog Egiptas yra viena iš 10 klimato kaitos pažeidžiamiausių pasaulio šalių, tačiau ir viena pasyviausių ieškant konkrečių sprendimų. „Jūros grėsmė reali, tačiau niekas iš esmės nesiima jokių priemonių“, – teigia M. al Raey’us.

Anot kai kurių stebėtojų, dabartinė prezidento Abdelio Fattaho al Sisi’o vadovaujama Egipto vyriausybė išties menkai domisi milijonus egiptiečių paliesiančia problema. Vietoj to, ji švaisto milžiniškas lėšas megaprojektams, tokiems kaip Sueco kanalas. Aleksandrijos gyventojai jau seniai jaučiasi apleisti Kairo. A. F. al Sisi’o vyriausybės veiksmai Aleksandrijoje apsiriboja vadinamųjų pajūrio lūšnynų griovimu, kaip neseniai nutiko El Maksui – žvejų bendruomenės kvartalui, kadaise vadintam mažąja Venecija.

„Kuo ilgiau delsime, tuo klimato kaitos poveikis stiprės ir neš vis didesnius ir akivaizdesnius nuostolius“, – teigė etiopų meteorologas ir TKKG komisijos narys Gebru Jemberas Endalewas.


Iš anglų kalbos vertė Toma Gudelytė
www.middleeasteye.net, 2018-11-23

 

Draugai