Kai prieš dešimt metų Vilniuje minėjome 140-ąsias Maironio gimimo metines, šviesaus atminimo prof. Vanda Zaborskaitė, atsakydama į klausimą, kaip skaityti Maironį, kad jį išgirstume, sokratiškai pradėjo – nežinojimo išpažintimi. Ji tada sakė: ,,Aš nežinau, kaip šiandien skaityti Maironį“. Ji prisiminė ankstesnius laikus, kaip jis buvo skaitomas, kaip keitėsi Maironio skaitymo akcentai. Iš Maironio poezijos daug ko galima pasisemti. Profesorė išskyrė naivųjį grožį eilėraštyje ,,Tėvynės dainos“, jai brangiausią ,,Vakarą“, ,,Ant Drūkšės ežero“, ,,Sudieu“. Manau, – kalbėjo ji, – akcentuotinas pasakymo grožis, gamtinė lyrika, individualūs išgyvenimai. Peršasi mintis, kad kiekvienas laikas, kiekviena epocha turi surasti savo perskaitymo aspektus ir formas. Svarbiausia, kad tas santykis būtų nepritemptas, nesumeluotas, tikras.