Jau galime nespėliodami ir nelaužydami galvos sužinoti, kaip lietuviškai parašyti daugybę pasaulio vietovardžių. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras leidžia „Pasaulio vietovardžių" tomus, ir tai yra didžiulis darbas, dabar jau patogiai keliamas į internetą. Ir reikalingas darbas, nors visada kyla abejonė, ar nevertėtų rečiau vartojamus vietovardžius rašyti originalo rašyba (lotyniško pagrindo abėcėle), kaip tai padaryta „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje". Bet šio klausimo dabar nekedendami galime labai trumpai pažvelgti bent į kai kurias vietovardžių perrašos problemas, kylančias Europos ir Amerikos tomuose.

Neneigdamas didelio triūso nuopelnų, kai kuo noriu suabejoti. Amerikos žemyne yra daugybė vietovių, turinčių Europos miestų (t. p. Europos kultūroje įsišaknijusių biblinių vietovių) pavadinimus, kuriuos atsinešė kolonistai. Pvz., Prancūzijos Orleanas (Orléans) JAV yra New Orleans – lietuviškai Naujasis Orleanas (pagal analogiją su valstijomis: Naujasis Džersis, Naujoji Meksika ir kt.). Tačiau dauguma atvejų šio principo nesilaikoma. Amerikietiškasis Paryžius (Paris) žinyne yra „Pari­sas", New Lucerne (Liucerna) – „Niu Luserna", New Lisbone (Lisabona) – „Niu Lisbonas", Rome (Roma) – „Romas" ir t. t. Bet jeigu vietiniams (o ir visiems) amerikiečiams miesto pavadinimas Rome yra tapatus Italijos sostinės pavadinimui, tai kodėl mums jis turėtų atrodyti kitoks? O, pvz., Meksikoje esąs „Cherusalemas" (bet ne Jeruzalė). O raštuose pamačius štai šiuos lietuviškai perrašytus JAV vietovių pavadinimus, sunku būtų atsekti, kas tai yra: Niu Preigas, Aibirija, Nailsas ir t. t. (Naujoji Praha, Iberija, Nilas).

Tokių keistų neatitikimų esama ir pačios Amerikos vietovardžių sąraše. Bolivijos, Kubos ir kitų Lotynų Amerikos šalių Buena Vista lietuviškai perrašyta lieka nepakitusi – Buena Vista, tokie pat JAV Kolorado bei Virdžinijos valstijų miestai (ir tai normalu), bet Ajovos, Džordžijos ir Virdžinijos (kita vietovė) valstijose tai jau yra „Bjuna Vista".

Kaip dingo angliški ilgieji balsiai

Anglakalbių šalių vietovardžių ilgieji balsiai šiuose žodynuose lietuviškai perrašomi ne ilgosiomis, o trumposiomis balsėmis, pvz., Wakefield –­ Veikfildas (o ne Veikfyldas), Leeds –­ Lidsas (o ne Lydsas), Chattanooga –­ Čatanuga (o ne Čatanūga). Ši ydinga praktika įsigalėjo vadovaujantis nemotyvuotu Kalbos komisijos nutarimu*, kuriame teigiama, kad lietuviškos ilgosios balsės rašomos tik adaptuojant tų kalbų svetimvardžius, „kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai".

Nežinia, kodėl pasirinktas toks keistas principas. Juk jeigu adaptuojame, tai pirmiausia turėtume paisyti originalo tarimo, o ne grafinės išraiškos. Tokiu atveju reikėtų vadovautis kitokiu, logiškesniu, principu: tose kalbose, kuriose yra diferencijuotas ilgųjų ir trumpųjų balsių tarimas, ilgieji balsiai lietuviškai rašomi lietuviškomis ilgosiomis raidėmis (y, ū). Pvz., rusų kalbos tarime tokios perskyros nėra (tiesiog kirčiuojami balsiai tariami ilgiau negu nekirčiuojami). Bet anglų kalboje (kaip ir lietuvių) ši perskyra aiški.

Tiesa, anglų kalbos rašybos ir tarimo koreliacija gana specifinė ir nevienalytė, pvz., priebalsė c niekada netariama kaip mūsiškė raidė c (dažniausiai tariama arba s, arba k), bet šiuo atveju niekas nesiūlo vadovautis grafine išraiška – perrašoma pagal tarimą. Tai kodėl balsių atveju kitaip? Juolab kad informacija apie anglų kalbą (t. p. apie tarimą), kaip apie jokią kitą, itin gausi ir lengvai prieinama – žodynuose, žinynuose ir pan. (daug ką galima rasti internete).

Bet šio nevykusio nutarimo šaknys gana senos, kai internete dar ne tiek daug ką buvo galima rasti, o tai sprendę kalbininkai galbūt nelabai išmanė anglų kalbą ir jiems atrodė, kad bus pernelyg sunku susigaudyti, kada balsis angliškai tariamas ilgas, o kada trumpas. Apie tokį abejotiną išmanymą liudija ir pateikiami pavyzdžiai, pvz., 5.2. punkte pateikiamas sąrašas svetimvardžių, kurių originalus tarimas yra su ilgaisiais balsiais, bet lietuviškai rekomenduojama to nepaisyti. Tačiau angliška pavardė Moor netariama (apytikriai) „Mūr" –­ ji tariama (apytikriai) „Muer".

Dėl tokio nenuoseklumo (vienų kalbų ilgieji balsiai perrašant perteikiami adekvačiai, kitų – ne) randasi paradoksas. Nutarime pateikiamas toks pavyzdys: Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck). Tačiau JAV gyvena daug vokiečių kilmės žmonių, ir amerikietį Uhlenbeck reikės perrašyti „Ulenbekas". Abiem atvejais balsis tariamas ilgas, bet perrašoma skirtingai. Tokių pavyzdžių galima pririnkti daug. Pvz., Vokietijos miestas Kiel lietuviškai yra Kylis, bet šiuo vardu pavadintas JAV miestas (Viskonsino valstijoje) jau virsta „Kiliu" (nors tariama iš esmės taip pat kaip vokiškai).

O dar pateiksiu pavyzdį iš vieno savo vertimo. Anglijos upė Ouse tariama „Ūz". Tad štai:

Didysis Ūzas. Ūzas. Ištarkite. Ūzas. Lėtai. Kaipgi kitaip galima ištarti? Tai garsas, skleidžiantis lėtumą. Garsas, sugestijuojantis lėtą, vangų, nuolatos besisunkiantį dalyką – toks ir yra. [...] Ūzas, Ūzas, Ūūūūūūzas...

Taip turėjo būti, bet redaktorė ū pataisė į u ir formaliai buvo teisi.

Manau, galima teigti, kad primesta ydinga balsių perrašos nuostata padarė sunkiai beatitaisomą žalą angliškų vietovardžių ir asmenvardžių perrašos praktikai.

* Žr.: http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai/adaptavimas.html#svtv_ilgiejibalsiai