Marijus Gailius. Kultūros sąskaita – daugiau vaikų?

Finansų ministro Viliaus Šapokos argumentas sumažinti finansavimą beveik 6 mln. eurų valstybės kultūros įstaigoms, „kad didėtų gyventojų skaičius ir šalis augtų tvariai“, nebuvo suderintas su Seimo Kultūros komitetu. Kodėl mažinamas finansavimas nacionalinėms įstaigoms, kai pačiai Kultūros ministerijai asignavimai kitais metais didinami 41 mln. eurų? Ar taip vykdoma elitinės kultūros decentralizacija, lėšas nukreipiant į regionus?

Prieš pat valstybės biudžeto pateikimą Seime buvo aptartas ir Žiniasklaidos tarybos modelis, kuris pakeis kitąmet uždaromą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF).

 

2009 m. protesto mitingas prie Seimo „Sudie, kultūra“. Gyčio Norvilo nuotrauka
2009 m. protesto mitingas prie Seimo „Sudie, kultūra“. Gyčio Norvilo nuotrauka

Vytautas Kernagis

Seimo Kultūros komiteto narys, konservatorius

Kultūros komitete biudžeto klausimas plačiau visiškai nebuvo nagrinėjamas. Užpraėjusią savaitę komitete lankantis nacionalinių teatrų vadovams tik nuskambėjo žinia, kad finansavimas mažinimas 15 proc. Nors kultūrai reikia skirti daugiau pinigų – tai žadėjo ir patys valdantieji, – kol kas to nėra daroma.

Finansų ministerijos argumentas finansavimo mažinimą palyginti su demografija yra visiškas briedas – tiesiog nerandu kito žodžio.

Jei kalbame apie naikinamą SRTRF, tai kuriant naują Žiniasklaidos tarybą, manau, kad kultūriniams leidiniams naujame modelyje lieka dar mažiau erdvės.

 

Arūnas Gelūnas

Seimo narys, liberalas, buvęs kultūros ministras

Biudžetinėse eilutėse gali būti įvairių paslėptų niuansų, momentėlių. Tikra mįslė, kodėl Kultūros ministerijai pridedant 41 mln. eurų, mažinamas finansavimas kai kurioms kultūros flagmanėms – nacionalinėms įstaigoms. Panašiai nutiko daugybei mokytojų, kuriems, padidinus atlyginimus dėl etatinio darbo apmokėjimo, šie akivaizdžiai sumažėjo.

Neatmestina prielaida, kad valdžia nori daugiau lėšų koncentruoti vienoje vietoje, kitoms taikydama bado dietą. Kartu vykstant batalijoms dėl visuomeninio transliuotojo, tokia kryptis šiek tiek kelia nerimą.

 

Andrius Bielskis

Politinės filosofijos profesorius

Viešajam sektoriui taikomi rinkos santykiai, kurie šioje srityje yra iš principo nepritaikomi. Kita vertus, finansų ministras arba nesugeba komunikuoti, arba mąsto primityviai. Taip pat atrodo, jog centrinės kultūros įstaigos Ramūnui Karbauskiui ir kitiems valstiečiams-žaliesiems yra tiesiog nepalankios – kultūrinis elitas juk juokiasi iš Naisių. R. Karbauskis, kultūrą suprantantis specifiškai ir siaurai, nemėgsta aukštosios (klasikinės, modernios, avangardinės) kultūros. Tad Vilniaus kultūrinės įtakos mažinimas jam naudingas.

Valstiečių-žaliųjų programinis principas stiprinti regionų kultūrą savaime nėra blogas. Gerai, stiprinkite – steikite tuomet teatrus regionuose ir kvieskite ten kurti jaunus režisierius, kurie burtų savo trupes. Tačiau kodėl regionai stiprinami atimant iš Nacionalinės filharmonijos, teatro, operos?

Sutinku, kad į demografiją investuoti reikia. Bet investuoti tokiais būdais yra tas pat, kaip iš vaikų atimti po eurą, kad šeima sutaupytų automobiliui.

 

Kornelijus Platelis

Žiniasklaidos finansavimo modelio darbo grupės narys

Žiniasklaidos tarybos modelio darbo grupėje deklaruojama, kad, SRTRF skirstant valstybės pinigus, pati valstybė jo veiklai neturi jokios įtakos, išskyrus vieną iš 20 dalininkų – Kultūros ministeriją. Jų manymu, tai – netvarka. Mums sako, kad turime patys susitarti ir valdžios institucijos neturėtų kištis, bet matome, jog dabar kontrolę perima tie, kurie kultūra nėra labai suinteresuoti. Akivaizdu, kultūros asociacijas norima izoliuoti. Tad toliau kova yra beprasmiška.

 

Dainius Radzevičius

Žiniasklaidos finansavimo modelio darbo grupės narys

Iki šiol priimant sprendimus dėl žiniasklaidos finansavimo dalyvavo gana daug įvairių organizacijų, dabar norima siaurinti ratą paliekant vien žiniasklaidos organizacijas. Manau, toks modelis lems daug interesų konfliktų.

Apskritai Žiniasklaidos rėmimo fondo finansavimas yra neproporcingai mažas (apie 2,5 mln. eurų), todėl nuolat pažeidžiami teisėti lūkesčiai ir atsiranda diskriminacijos elementų. Kol kas negirdėjau, kokios sumos numatomos naujajame modelyje. Mano manymu, šio fondo biudžetas turėtų sudaryti apie 14 mln. eurų.

Reikia išgryninti fondo uždavinius, nukreipiant valstybės investicijas į aukštesnę pridėtinę vertę kuriantį turinį. Šiuo atveju kultūrinė žiniasklaida pagal visus požymius ir kuria aukštesnę pridėtinę vertę.

 

Seimo Kultūros komiteto nariai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos – Ramūnas Karbauskis ir Robertas Šarknickas – į „Literatūros ir meno“ klausimus neatsakė.

Asignavimai Kultūros ministerijai:

2017 m. – 140 180 000 Eur;

2018 m. – 168 268 000 Eur;

2019 m. – 209 221 000 Eur.


Iš 3667 žurnalo (2018-11-06 21:30:47)
Draugai