Ant krosnies sėdėti. Šiais žodžiais „Tetos Betos viktorinoje" (LRT radijas) reikėjo pabaigti lietuvių liaudies patarlę „Su viena kalba – tik..." ir buvo galima laimėti kalbų mokymosi DVD ir knygų. Laida buvo skirta rugsėjo 26-ajai, Europos kalbų dienai, kurios paskirtis, kaip teigia Europos Komisija, yra „šviesti visuomenę Europos daugiakalbystės klausimais, puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę ir skatinti visus mokytis kalbų mokyklose, universitetuose ir vėliau, juos baigus". Į šiuos tikslus panašios temos buvo gvildenamos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui". Taip pat vyko užsienio šalių atstovybių kalbų mugė Vilniaus Rotušės aikštėje, penki teisingai atsakiusieji į internetinio testo 31 klausimą gavo po stalo žaidimą „Europa". Tai tik oficialūs renginiai. Be to, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su VšĮ „Valstybės institucijų kalbų centru" suorganizavo vaikų ir jaunimo piešinių konkursą, Molėtų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose atidarytos spaudinių parodos...
Nepasakysiu naujienos, bet užsienio kalbų reikšmė yra tikrai didelė šiais laikais, kai daug ir beveik laisvai keliaujama (taip pat ir virtualiai). Mokytis jų irgi nemažas ir laisvas pasirinkimas – įvairiausių kalbų, įvairiausių pavidalų kursai, žinoma, galima mokytis ir pačiam – ir ant krosnies, ir nuvykus į kitą šalį. Prisipažinsiu, kartą nepavyko angliškai susikalbėti, ir ne bet kur, o viešbutyje, kita vertus, tai atsitiko viename baisiausių Paryžiaus rajonų, kur nei administratorė nesuprato mano anglų kalbos, nei aš jos afroprancūziško akcento. Galbūt kalta tarybinė mokykla (sako, prastai mokiusi užsienio kalbų), o gal ir ne, nes kitądien laisvai kalbėjausi su Gvinėjos piliečiu, kuris žinojo Lietuvos vėliavos spalvas (tokios pat, kaip ir jo šalies).
Dabar vaikai svetimų (gal šio žodžio dabar vartoti nevalia?) kalbų pradedami mokyti nuo antros klasės. Sūnus, grįžęs iš mokyklos, pasakoja, kad ang­lų kalbos mokytoja sako, jog „good morning" abu žodžius reikia rašyti kartu, sakau: „Nu, labas rytas, nuo kada?" ir prisimenu, kad kitas sūnus prieš aštuonerius metus buvo mokomas žodį „july" (liepa) tarti „džiuly"... Žinoma, Lietuvoje ne visi mokytojai tokio „aukšto" lygio, yra tikrai gerų, ir nemažai, bet problema, reikia pripažinti, egzistuoja. Baigusieji užsienio filologiją neina dirbti į mokyklas, o aukštosios mokyklos, rengiančios mokytojus, kovoja dėl studijų krepšelių, taigi kiekvienas studentas joms brangus, juolab Lietuvos edukologijos universitete perkvalifikavimo (anglų ir rusų filologijos) studijos mokamos, tad panašu, kad kiekybė nugali kokybę: „Leu, leu, leu, primušiau visus..." (Mindaugas iš „Radioshow") Iš atminties iškyla dar tarybinėje spaudoje skaityta istorija, kaip gruzinas, nuvykęs į Jakutiją, vietoj anglų kalbos elniaganių vaikus mokė savo gimtosios kalbos, o tiesa išaiškėjo po daugelio metų, kai vienas protingesnis vaikas nuvyko studijuoti į Maskvą. Dabar tokio nutikimo tikimybė labai maža. O gal tiesiog tokia yra Lietuvos švietimo politika, kad kuo mažiau gabių abiturientų išvyktų studijuoti į užsienį. Jei taip, tai tikslas pasiektas – vis daugiau jų stoja į Lietuvos aukštąsias. Vis dėlto tėvai nori, kad vaikai išmoktų kitų kalbų, kad nesėdėtų ant krosnies. Taigi tenka švietimo spragas kaišioti korepetitoriais, bet tai jau kainuoja.
Kita vertus, mūsų vaikų mokyklos yra arti, jei kiek tolėliau – jie patogiai nuvežami automobiliais, patys nuvyksta visuomeniniu transportu ar mokykliniu autobusiuku, ne kaip afrikiečiai, kurie kasdien į mokyklą nueina po keliasdešimt kilometrų. Šiems moksleiviams reklama per radiją ir televiziją prašo aukoti, taigi jei būsime dosnūs, turbūt ir jiems bus nupirkti autobusai. Nors tuo abejoju. Jie ir toliau po keliasdešimt kilometrų eis iki mokyklos, tiek pat sukars kulniuodami namo, taigi kaip iki šiol kelionė truks mažiausiai pusę paros ir nelabai liks laiko mokytis ir mokykloje, ir namuose. O jeigu jiems dar pasitaikys koks nors perkvalifikuotas mokytojas... Tokie vaikai apie žaidimą „Europa" gali tik pasvajoti.