Gražu čia pas mus ir miela: kai tolimuose progreso šviesos nenutviekstuose kraštuose Kristijonas Donelaitis sužvarbusį lietuvį ragina į kakalio glėbį, rudenėlis pietinėj Kalifornijoje žvilgčioja pro atvirą langą. Po ilgos sausros lietaus palaistyta žemė, giliai atsidusus, nedviprasmiškai primins: metas užsiimti ekoseksualumais ‒ laižyti žolę, tuoktis su vandenynu, užsiiminėti seksu su medžiais ir ieškoti žemės klitorio, nes tai pati naujausia geroji naujiena, kurią paskelbė seksologijos daktarė Annie Sprinkle. Ekoseksualumu vadinasi.

Mes keičiam pavarą, sako Annie. Buvo Motina Gamta, dabar bus Gamta Meilužė. Seksologija ir ekologija susilieja. Ok. Tai turėtų būti ypač aktualu kietakakčiams, ant išnykimo ribos esantiems šaltakraujams lietuviams. Kodėl mums nesusituokti su ežeru? Jeigu nesugebėsime pasinaudoti net šia proga, tai nebėra daugiau ką kaltinti. Ant pečiaus sėdėdamas tautos neišgelbėsi.

Apie mums aktualią emigraciją – dar žodelį kitą, nes, pasirodo, JAV gyvena milijonai nelegalų. Statistiškai 30 % jų susiję su kriminaline veikla, taigi atvažiuoja tik rinktinė publika. Iki šiol policininkas, nutvėręs tokį, turėdavo greit nusigręžti kiton pusėn ir pradėti švil­pauti, o pasieniečiai privalėjo kertančius sieną pasivyti ir paspausti ranką. Pasirodo, prieš tokį mielą bendrabūvį pasisako Konstitucija ir įstatymai. Ir kas būtų galėjęs pagalvoti. Kai kuriuos tautų draugystės propaguotojus patirties pasidalijimo tikslais net sugalvota iš­emigruoti namo. Dangaus keršto besišaukiantis poelgis. Tad nenuostabu išgirsti giliai įskaudintos Meksikos vyriausybės rūpestį: nelegaliai JAV gyvenantiems savo piliečiams suteiksime legalią pagalbą. Poeto vertas gestas, gal net Hillary Clinton plunksnos. Mes visa širdimi su tavim, Meksika.

Pakelkite ranką, kas norite su manim eiti griauti stovylų? Progą pasimankštinti mums suteikia kairiųjų inicijuota pastanga peržiūrėti JAV istoriją. Amerikos pilietinio karo 1862–1865 m. generolas Robertas E. Lee pakliuvo pačion perversmų uragano akin. Pasirodo, kai mes Lietuvoje vedami kairių pažiūrų raudonųjų kilom prieš carą, generolas pasisakė už vergovę. ESPN ta proga pademonstravo gražią iniciatyvą ir Robertui Lee uždraudė komentuoti amerikietiškojo futbolo rungtynes. Kitąkart tas azijietis žinos, kaip pasirinkti sau vardą ir pavardę. Visi gudrūs kelti sumaištį. Ta proga turėtume uždrausti gatvėse rodytis Vytautams, nes ekspansionistiniai kunigaikščio tikslai visiems aiškūs ir absoliučiai nepriimtini. Meilė ir medžių glėbesčiavimas mūs žingsnius telydi.

Visuotinio teisingumo bangos nešama viena ponia ruošiasi paduoti į teismą „McDonald’s“. Priežastis rimta: darbuotojai prilupo jos sūnų, bandžiusį apiplėšti greitmaisčio užeigą. Neteisybės įskaudinta moteriškė teigia, jog prilupo ne šiaip sau, o dėl to, kad yra rasistai. Motinos meilė viską nugali.

Ar esate girdėję apie Hillary Clinton? Talentinga rašytoja, kurios net ji pati nėra skaičius. Rimtai rekomenduoju paskutinį opusą lietuviui pažįstama tema „lakštingala negali nečiulbėti“. Kandidatė į prezidentus pagaliau nebeturi ko slėpti: „Kas atsitiko?“ – klausia ji. Stoja nejauki tyla. Grupė „Antis“ jau seniai klausimą yra nagrinėjus ir atsakymą pateikus: „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus.“

Rusų paveikti rinkimai mums jau seniai neduoda ramybės. Žmogaus tautybė JAV dabar nustatoma pagal tai, ar kišosi į rinkimų procesą. Aš kišausi, net ėjau balsuoti. Žinau dar keletą. Reiks keisti pasą. Ta proga galėtume prisiminti pilietį, duodantį teisman „Fruitloom“ apatinio trikotažo kompaniją. Priežastis rimta. Vyriški apatiniai, pagaminti minėtos, matyt, rusų, kompanijos, pakreipė piliečio brangiausią turtą neteisinga kryptimi.

Nukentėjusysis tvirtino, jog vos tik savo pasididžiavimą parodys prisiekusiesiems tarėjams teismo salėje, jie iškart stos jo pusėn. Taip, jeigu tarėjai bus rusai. Tada reikalai pakryps teisinga linkme. Jei ne, grabas ištiesins.

P. S. Kur jau ištisus metus žiūri Donaldo Trumpo ryšių su rusais tyrėjai? Proto bokštai, reikia žiūrėti giliau, apa­tiniuose.

Dar Karlas Marxas su Friedrichu Engelsu sakė, kad kapitalistų nagai į save riesti. O gal ir K. Donelaitis. Pasirodo ‒ klydo. Projektas, išlyginsiąs kapitalistinius nelygumus, yra toks: kiekvienam JAV suaugusiajam kas mėnesį duoti po 1000 dolerių, ir baigtas kriukis. Kartu su K. Donelaičiu kapitalistų labai atsiprašome: abu norime būti kapitalistai.

Jūs, sąžinę pardavę, už 900 dolerių perkate naują „iPhone“. Labai gera idėja, nes šis telefonas atsirakina tik pažiūrėjęs jums į veidą. Jeigu policijai ar šiaip teisingumo organams kada parūps sužinoti, kas viduje, nebereikės ten brautis per gvaltą. Užteks pažiūrėti į veidą... Gal net pavyks išvengti smurto prie „McDonald’s“.

O štai rubuilis Rocketmanas mums ramybės tikrai neduos. Tikriausiai prog­resas jam galvą apsuko: duok daugiau raketų ir kad skristų jos kuo toliau. Jezusmarja, duokit žmogui keletą raketų. Turint tokį vardą, neturėti raketų... Kiekvienam kantrybė sprogtų.