Kovo dvidešimt devintosios rytą, eidamas penkiasdešimt pirmuosius metus, nuo sunkios ligos mirė rašytojas, poetas, literatūros ir teatro kritikas, Lietuvos rašytojų ir teatro sąjungų narys Valdas Gedgaudas.
Gimęs 1962 metais Klaipėdoje, 1981 m. jis baigė Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, 1981–1986 m. studijavo kompoziciją Lietuvos konservatorijoje (dabar LMTA), trejetą metų mokytojavo Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijoje. Vėliau įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame 1994 m. baigė lituanistiką. Dirbo „Literatūros ir meno", „Universitas Vilnensis", „Lietuvos aido"  redakcijose, Kultūros ir meno institute, 1994–1995 m. dėstytojavo VU. Nuo 1994 m. buvo Lietuvos radijo kultūros laidų redaktorius ir vedėjas, nuo 2003 m. – Lietuvos kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyresnysis specialistas. Pirmuosius eilėraščius paskelbė 1987 metais. 1994 m. su bendraautoriais išleido nevienareikšmiškai kritikos sutiktą, bet neabejotinu literatūriniu įvykiu pripažintą poezijos almanachą „Svetimi". Tais pačiais metais išėjo ir jo pirmoji poezijos knyga „Kapsulė". Netrukus pasirodė rinkinys „Vakaras be žiburio" (1998), o po ilgesnės pertraukos – du nauji rinkiniai „Kario šešėlis" (2009) ir „Olando kepurė" (2011).
V. Gedgaudo kūryba išsiskiria stojišku skeptiškumu, poetas lengvai preparuoja gajus socialinius stereotipus, parodo jų tuščiaviduriškumą, poezija nestokoja drąsių semantinių sandūrų, joje neretai siekiama griauti stereotipinę vertybių sistemą, atsisakyti tradicinės grožio estetikos ir sykiu kuriamas neįprastas pasaulėvaizdis, kurio centre kenčiantis, bet kančią ironizuojantis žmogus. Kaip ryški, drąsi, nekonvencionali asmenybė, jautrus menininkas, labai garbingas, ypatingos kultūros žmogus Valdas Gedgaudas atsiskleidė ir savo kritikos darbuose, analizuodamas bei vertindamas ir literatūros, ir teatro meno reiškinius.

Lietuvos rašytojų sąjunga