Vengrijos virtuozų kamerinio orkestro koncerte. Pirmiausia, „Compensos“ salė yra per didelė kameriniam kolektyvui: jei sėdi kur nors gale, garsas nepasiekia ausų, pakeliui kažkur dingsta, nors į koncerto pabaigą arba klausa prisitaikė prie aplinkos, arba griežikai pradėjo stipriau brūžinti stygas. Gal žodis „brūžinti“ nėra tinkamas virtuozams, bet juk jie irgi žmonės, jiems irgi gali neišlaikyti nervai, kai per subtiliausius violončelės solo po salę besišlaistantis fotografas spragsi savo aparato užraktu, ūbauja kūdikis ir paleistas poros trejų metų vaikas šlepsi pirmyn atgal palei sceną. Taigi jei ir brūžino, tai muzikos kokybės nė kiek nepaveikė – švariai skambėjo visi Liszto, Bartóko, Čaikovskio ir kitų kompozitorių kūriniai. Solistų balsams salė tiko – ir sopranas, ir tenoras buvo gerai girdėti, nors buvo sunku suprasti su švarcnegerišku akcentu rusiškai atliekamos Čaikovskio Don Žuano serenados žodžius, smagiai atrodė, kaip staiga nušvinta veidai klausytojų, vidury kūrinio supratusių, kad dainuojama rusiškai... Beje, rusiškai buvo ir ant bilieto parašyta „Венгерский камерный оркестр „Виртуозы“, todėl prieš koncertą suabejojau, ar nepažeidžiamos kokios nors valstybinės kalbos vartojimo taisyklės, ar vėl nebūsiu apgautas (kaip atsitiko su flamenko, kai rusai apsimetė ispanais: literaturairmenas.lt/2016-02-18-nr-3559/3141-ir-as-ten-buvau/4903-vilkas-su-oziukais-flamenko-misiose) ir nebus pakišti kokie nors su Vengrija asociacijas keliantys muzikantai iš Kirtimų. Niekas neapgavo, užtat dar pamačiau plakatą su užrašu „Vengrijos kamerinis orkestras „Vituozaj“. Man, kaip ir jums, šovė mintis, kad taip rašoma veng­riškai, bet šiek tiek aukščiau ant jo parašyta ir „Magyar Virtuozók Kamarazenekar“. Hm, keistai pas­taruoju metu pradėtos rašyti galūnės. Šalia „dirigento“ yra ir „koncertmeistars“. Prie durų gautoje programėlėje klaidų neieškojau, nes joje viskas atspausdinta tik anglų kalba, kita vertus, gal jomis pasirūpino patys svečiai. Bet tokios smulkmenos nesugadino virtuozų koncerto, kuriam dar nepasibaigus, žmonės tuntais ėmė lėkti iš salės, į rūbinę, matyt, susirūpinę savo paltais su daiktais, už kuriuos salės administracija neatsako.