Vytautas Landsbergis. Najorko sapnas: Baltija. Vengrai ir kolūkiečiai

 

NAJORKO SAPNAS: BALTIJA

Būrelį mūsų nakvinojo giminaitė Gintarė pačiame Nãjorke. Taip šią geografiją kadaise tardavo uošvis Pranas Ručys, buvęs pirmabangis darbininkas Brukline, o jau po Nepriklausomos Lietuvos sovietų baustas už tokią CV. Kaip? Teisingai priderančia darbo žmogui Sibiro tremtimi.

Buvom iš tikro Najorke. Ir staiga viskas pasikeitė.

Plaukiam dideliu laivu per Baltijos jūrą. Gal kruiziniu, gal kariniu, nėr kada aiškintis. Mat plaukiame į Astravą arba dėl Astravo. Ir mokslinė, ir politinė ekspedicija, tik be Bumb­lausko. Žmonių daug. Buitimi rūpinasi švedai, vienas toks nedidelis, labai neutralus ūkvedys, o staiga ir jis persimaino. Pasivadinęs mane į šalį (kodėl mane?) ima pasakoti, kad ekspedicijos bei konferencijos vadovus išsišaukęs generolas arba admirolas Kuznecovas arba Kuzminas. Tikrai, laivo mašinos sustabdytos, burės nuleistos, ir švedas visas pasikeitęs.

Klausiu jo:

– Ar Baltija jau nebe tarptautinis baseinas? Juk mūsų konferencija tarptautinė.

Savo klausimą atsimenu tiksliai. Kas, kad supratau, jog ne tuo adresu. Bet gal nueis aukštyn.

Jis rimtai kalba, kad padėtis rimta. Vandens šeimininkai nepatenkinti. Gal net pats Astravomoras. Ko jums, tarptautininkams, čia reikia?

Džast biznis.

Įdomiausias tas švedo pasikeitimas. Akyse virsta žmogum. Kinó. Tik mūsų vadai negrįžta. Geriau kalbėtis, negu nutilti amžiams, paprastai sako Laurovas.

Kol jie ten kalbasi, pradedu busti.

Dar turiu laiko apgalvoti, kas įvyko.

2017-03-13

 manipuliacija.lt nuotrauka

VENGRAI IR KOLŪKIEČIAI

Vengrai kovodavo už laisvę. Drąsiai aukodamiesi. Jie tokie būdavo.

Paskui kažkas atsitikdavo, kad apgręždavo žirgus.

To nepadarė vengras, išrinktasis Lietuvos valdovas, kuris apgynė suvereno žemes ir įsteigė mums universitetą. To nepadarė karvedys Bekešas, kurio žirgai lėkė teisingai prieš maskolius, už Lietuvą ir kuriam kapą supylėm už Vilnios kaip kalną. Dar ne visas nuslinko. Bet atsitinka ir vengrams keistų dalykų. O ne tik jiems.

Štai atėjo laikai suabejoti lietuviams. Lenino aikštėje (kaip ji dabar vadinasi?) vyko didysis darbo žmonių susirinkimas. Taip sapnavau.

Dešiniau konservatorijos arba kaip tik vengriška pietvakarių kryptimi stovėjo paboginta didžiulė choro tribūna, kupina kažko mitinguojančių nesuprantama kalba. Ir visa aikštė pilnavo piliečių, atėjusių nepritarti krypčiai, kuriai anksčiau pritarė. Tas pokytis buvo jau žinomas iš visuomenės nuotaikų. Padirbėjo ekspertai.

Bet dabar kalba tie pietvakarių tribūnoje, kylančioje aukščiau už namus. Kažkodėl žinojau, kad tai Lietuvos vengrai. Jie mane kvietė, atėjau.

Neatrodė aršūs, tačiau pilkai vieningi. Kažkokia kita nuomonė, gal panaši į ekspertų.

Vertimu niekas nepasirūpino, tad stovėjau apačioje prieš juos, paliktos prospekto erdvės centre, mandagiai mėgindamas pagauti nors kokį suvokiamą žodį...

Galbūt kalbėjo ir apie mane – kam būtų kvietę? Ė, iš tikrųjų nugirdau savo pavardę. Niekas nesuriko nei už, nei prieš, o vis dėlto kažką svarstė, teikė siūlymą. Pradėjau suvokti vengriškai. Prieis tuoj prie siūlymo, kad gautų numatytą atsakymą. Nepalankų renginio svečiui. Kaip tame mitinge prie Aukščiausiosios Tarybos, į kurį sukvietė sunerimusius dėl artėjančio bado kolūkiečius ir suvežė autobusais Vilniaus rajoną. Ateik, muzikante, ir bėk nuo tautos, o mes filmuosim.

Susivokęs padėty mosavau kaire ranka: ne, nesiūlykite į vadovus, juk aš nesutinku, jau esu pasitraukęs ir nereikalingas... Ne tie laikai. Manęs nėra! Ir vis dėlto pakabino savo klausimą, ir stojo tyla. Toks atsakymas. Primenu, kad sapne.

Nesužvengė nė bėras žirgas, kuris dar turės atsirasti sostapilės Lenino aikštėje. Neskambėjo šventųjų Jokūbo ir Pilypo kariljonas. Tartum įrengtas, o vis neskambantis. Kaip tas žirgas, vis atlekiantis ir neatlekiantis.

O kur link tu joji, raiteli liūdnas? (Čia Jono Strielkūno klausimas.) Ką veji iš Lietuvos? Rytuosna ar Vakaruosna? Komisijos dar to nesuvokė, dar nesvarstė. Kai susitelks šion vieton šišioniškiai ekspertai, vengrai ir kolūkiečiai, neliks nė raitelio problemos. Tik jo kryptis. Krypties simbolika. Ims gręžiotis Grūtas. Ateis ir stos pasiilgtoji neutrali stebėsena.

Tik Raitelis liūdnas blaškysis naujoje liuosybės aikštėje. Kur link? Ar jam žemėn lįsti?

2017-03-17