Publicistika


Prieš 3 metus Harvardo universiteto leidykla išleido Kate Eichhorn knygą „Užmaršties pabaiga. Augant su socialine medija“ („The End of Forgetting: Growing Up With Social Media“), kurioje teigiama, jog socialinių medijų eroje žmogus netenka galimybės užmiršti praeitį ir sukurti save iš naujo. Mat socialiniai tinklai kupini mūsų pėdsakų, galinčių bet kada išnirti ir priminti įvykius ar vaizdinius, kuriuos galbūt norėtume pamir&scaro...


Tomas Kavaliauskas. Jūros vaikas

2023-01-04 21:42:52

Vieną liepos rytą, 6 valandą, mane pažadino įkyrus kiro spygavimas. Jūrinis paukštis, matyt, buvo įsitaisęs kažkur greta ant stogo. Tačiau atmerkęs akis pamačiau ne paukštį, o knygų lentyną. Joje puikavosi Leonido Donskio knyga „99 Baltijos istorijos“. Galiausiai paukštukas nutilo. Gal nuskrido kur kitur. Vėl užsnūdau. Dabar pažadino vokiečių kalba vedama ekskursija kruizinio laivo turistams. Išgirdau jau daug kartų girdėtą pasakojimą apie Klaipėdą kaip Mė...


Oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 253 159 neįgalieji, t. y. 9 proc. visų gyventojų. O atsižvelgdama į darbo patirtį NVO galiu cituoti Irminos Benevičiūtės 2014 m. atliktą ir paskelbtą tyrimą „Neįgaliųjų socialinis dalyvavimas neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklose“, kuriame akcentuojama, kad „neįgalių asmenų socialinis aktyvumas ir dalyvavimas buvo itin ribotas, kitokie asmenys gyveno uždarai, tad dauguma negalios neturinčių asmenų drąsiai...


× Toma Gudelytė Fabrizio Acanfora (g. 1975 m.) – iš Neapolio kilęs italų rašytojas, pianistas, užsiima mokslo sklaida. Barselonos universitete dėsto muzikos terapiją, Romos LUMSA universiteto mokslinio įtraukios muzikinės didaktikos ir negalios tyrimų komiteto narys. Nuo 2022 m. vadovauja asociacijai „Neuropeculiar“, kuri siekia keisti sociokultūrinę paradigmą ir normalizuoti neuroįvairovės sąvoką. Apie savo autizmą F. Acanfora papasakojo autobiografinėje k...


Kristiano Benedikto, arba Kristaus Palaiminto (jis ir Vaidas Vyšniauskas), coming-outas nepavyko. Be asmeninių motyvų, paskatinusių duoti interviu „Lietuvos rytui“, nesunku įžvelgti ir užkulisinę kovą, prasidėjusią dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo kėdės (2023 m. sausį vyks konkursas). Nežinia, ar interviu nebuvo inspiruotas kieno nors iš šalies, bet artistas, vos po kelių dienų pasirodydamas Minsko scenoje, daugumos akyse taip save diskred...


Jau vaikystėje pažinau glitų, įtraukiantį purvo poveikį. Prisimenu kaip dabar: einame su broliu per gaivaus, pavasarinio atlydžio užlietus laukus ir netikėtai įklimpstame. Nors tądien bandydami vienas kitą iš skystos juodžemio košės ištempti ir nepajėgėme išlaisvinti kojų – savyje išjudinome kai ką svarbesnio: vaizduotę ir juoką. Vėliau purvas apsireikšdavo menkais sudžiūvusio dumblo gabaliukais ant batų, juodomis panagėmis po parūkymo bulvių lysvė...


Kartais tekstai atsiranda savaime. Gimsta kaip netyčiukai. Šitas ėmė pats prašytis į pasaulį po filosofo Kristupo Saboliaus kūrybingumo mokymų Plungės viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje. Ne, lektorius apie kūrybingumą nekalbėjo, čia aš sugalvojau, bet kažkas tokio tikrai buvo. Labiausiai toks įvaizdis kilo iš momento apie vaizduotę ir įsivaizduojamybę. Mums liepė įsivaizduoti laivą. O paskui siūlė pamatyti du žmones laivo gale. Tada ir pradėjau jausti, kaip tr...


Minios žmonių Kongreso ir Vaclavo aikštėse 1918 m. – likus dviem savaitėms iki nepriklausomos Lenkijos įkūrimo ir vos kelioms dienoms iki lenkų ir ukrainiečių tarpusavio kovų pradžios Lvive – susikūrė Čekoslovakija ir Jugoslavija. Spalio 28 d. Prahos Vaclovo aikštėje Nacionalinė taryba, vadovaujama Tomášo Garriko Masaryko ir Milano Rastislavo Štefániko, paskelbė apie bendrosios čekų ir slovakų valstybės sukūrimą, o spalio 29 d. Liublianos Ko...


Betvarkydama popierius randu baltą C4 formato voką, jame pluoštas lapų – nuo vasaros pamiršta dovana. Birželio pradžia, važiuoju į centrinę Berlyno stotį susitikti su keletą metų nematytu bičiuliu. Traukinys iš Štutgarto vėluoja, einu į tualetą. Įėjusi į prieangį stabteliu iš netikėtumo: pilna moterų, jos prausiasi, šukuojasi ar tiesiog šnekučiuojasi rusiškai ir ukrainietiškai, atspėju iš pirmo karto. Stoju į ilgą eilę,...


Olegas Volkovas. Pakeleiviai

2022-12-08 20:40:48

Kasdien prasilenkiame su šimtais žmonių – keliskart daugiau už Dunbaro skaičių. Kaip lengva juos visus ignoruoti, žiūrėti kaip į nebylius kompiuterinio žaidimo personažus ir nepastebėti, kiek mažų keistumų kiekvienas turi. „Pakeleiviai“ yra tęstinis projektas, kuriuo siekiama suprasti, kaip keičiamės patys, kai pradedame stebėti aplinkinius. Tekstas rašomas troleibusuose, autobusuose bei kitose Vilniaus visuomeninio transporto priemonėse.     Rugsėj...