Publicistika

Nuo Morandi tilto griūties Genujoje praėjo mėnuo. Ištraukti 43 kūnai, trys iš jų vaikų. Savotišku tragedijos simboliu tapo gelbėtojų griuvėsiuose rastas vaikiškas kamuolys su žmogumi-voru, kurį minėjo kiekviename TV reportaže ir laikraščio straipsnyje. Tądien stipriai lijo, žmonės skubėjo kuo greičiau įveikti nelemtą greitkelio atkarpą, kurią kertant ne vienam mūsų iš baimės ar nerimo virptelėdavo širdis, o rankos instinktyviai stipriau suspausda...


Lygiagrečiai su Vakarų pasaulyje sistemingai stiprėjančiu pasakojimu apie tolerancijos, laisvės, lygybės ir modernėjimo augimą pastaruoju metu bręsta ir priešingas naratyvas. Ar kalbėtume apie konkrečių Europos valstybių kultūras, ar apskritai apie Europos ir JAV kultūrines tendencijas, pastebimas tam tikras „kovotojų su progresyvistine ideologija“ tipas, atsikartojantis įvairiuose kontekstuose. Šiurkščiai apibendrinant šios mąstymo krypties pagrindinę mintį, galima teigti, jog visa tai, ką nuo ...


Eglė Kačkutė. #Bloomsday2018

2018-08-05 13:10:50

1904 m. birželio 16 d. įvyko pirmasis, erotiškas Jameso Joyce’o ir jo gyvenimo meilės Noros Barnacle pasimatymas, per kurį, jo paties žodžiais tariant, Nora jį padarė vyru. 1904 m. birželio 16 d. 8 val. ryto vienas J. Joyce’o modernistinio romano „Ulisas“ veikėjų, „[s]tambus, didingas Bakas Maligenas išniro iš viršutinės laiptų aikštelės, nešinas muilo putomis dubenėlyje, ant kurio gulėjo sukryžiuoti veidrodis ir skustuvas. Geltonas chalatas, nesujuostas, lengvai pleveno už jo švelniame ryto o...


Liepos 5 d. mirė žydų kilmės prancūzų kino režisierius Claude’as Lanzmannas. Žymiausias C. Lanzmanno kūrinys – dokumentinis filmas „Šoa“ (1985), kuriame Holokausto istorija pasakojama pasitelkiant aukų ir budelių liudijimus. Šis filmas laikomas svarbiausiu Holokaustui skirtu kino tekstu.   Claude’o Lanzmanno (1925–2018) vardas neatsiejamas nuo jo devynių su puse valandų dokumentinės kino epopėjos „Šoa“ – jai sukurti prireikė 11 metų tyrimų ir filmavimų. Didysis kinematografinis režis...


Kasvasarinė semiotik(i)ų bei jų draug(i)ų migracija į Druskininkus – spalvingas ir įdomus akademinio pasaulio reiškinys. Kurortan liepos pradžioje traukiama ne tik pramogų, bet ir humanitarinio peno. Šiemetinės, 28-osios, akademinių studijų savaitės „Baltos lankos“ dalyvės ir dalyviai susibūrė viešbutyje „Dainava“. Renginyje lankiausi pirmą kartą. Apsilankiusiųjų pirmą kartą buvo ir daugiau, o štai senbuvių trūko – įtariu, dar po Algirdo Juliaus Greimo jubiliejaus „pagiriojasi“. Nors renginio ...


Minėjote, kad dabar nerašote? Taip, bet tai įprasta – daug laiko leidžiu be darbo, t. y. be rašymo. Dirbu lėtai, o pabaigęs knygą iškart nepradedu kitos, padarau pertrauką. Vieną dieną vėl sėsiu rašyti. Arba ne. Nesu rašymo maniakas. Turiu daug kitų pomėgių: keliauti, dėstyti, versti pjeses, dalyvauti diskusijose, skaityti, užsirašinėti... Nenorėtumėte vėl parašyti didelės apimties romano, tokio kaip „Stebuklų miestas“? Tiesą sakant, tokių planų neturiu. Jaunystėje svajojau parašyti 1500 pu...


„Jis savo kūryboje nesivadovauja jokia etine ar estetine norma, jokia teorija, vien tik žmonėms sukeliamu tiesioginiu efektu“, – rašė jaunas Witoldas Gombrowiczius apie Zbigniewą Uniłowskį, jaunystėje mirusį romanistą. Pirmiausia norisi sušukti: juk tai kartu ir autocharakteristika! Tą patį galime pasakyti ir apie patį W. Gombrowiczių! Nors minutėlę pamąsčius tenka šią nuomonę revizuoti: vis dėlto W. Gombrowiczius vadovavosi ir teorija; ne veltui savo reikmėms sukūrė Formos teoriją, kuria ne k...


Prieš pokalbį turiu pristatyti Algirdą Šapoką, tačiau nežinau, nuo ko pradėti. Gimnazijos ir studijų metais gyvenimą siejęs su politikos mokslais, vėliau atsidavė muzikai. Algirdas yra viskas nuo DIY festivalio atokioje sodyboje (pastarasis žodis gali klaidinti – ten tėra pakiužęs namelis, nuokalnė tiesiai į ežerą ir daug laisvės) iki pirmo oficialaus industrinės muzikos festivalio „Area“, nuo būgnų mušimo įvairiuose kolektyvuose iki „Ghia“ ženklo ir dar daugiau. Pasikalbėjome apie vietinį kultū...


Leiskit ir man pasakyti keletą žodžių apie futbolą. Užkliuvau už komentatoriaus: „Levandovskis smūgiavo kaire koja, bet nepataikė.“ Tai žinoma... Kai dar žaisdavom futbolą pievoje už Barakų (Mažoji butų kolonija Aukštuosiuose Šančiuose), tai kaire koja rimto smūgio smogti net nebandydavom – tas pats, kas kaire ranka užpakalį krapštytis, – beviltiškas reikalas. Apie futbolą šį tą išmanau.Toje pievoje buvo suręsti tikri vartai, mano tėvas pasiuvo odinį kamuolį, žaisdavom basi. Kamuolys buvo iš ž...


„Ar pakvaišai? Visai išprotėjai? – princo Halo klausia Falstafas Šekspyro dramoje „Henrikas IV“. – Negi tiesa jau nebėra tiesa?“ Pokšto esmė – jis smarkiai apsimelavęs ir princas netrukus tai atskleis.Šiuolaikiniame pasaulyje, kai, rodos, taikiniu tapo pati tikrovė, veidmainišką Falstafo tiesos sampratą perėmė daugelis galingų lyderių. Trijose šalyse, kuriose gyvenau, – Indijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, – savanaudiškos melagystės nuolat pristatomos kaip faktai, o patikimesni informacijo...


Draugai