TAIP?! Taigi atsijojo mums kasmetinę Nacionalinę kultūrą. Griebiu išsyk nugaras trinti: Saulius Tomas Kondrotas. Talentingas LTSR rašytojas, su LR nenorėjęs turėti nieko bendro. Jau daug dešimtmečių nebe rašytojas. Logiškai mąstant, kodėl ne Škėmai, ne Radauskui? Gintaras Balčytis. Vienas iš daugelio griaunančių ir statančių. Vilkaviškis, žinoma, jėga. Janas Vitoldas Tomaševičius. LTSR kino operatorius, filmavęs mūsų kino paveld...
Gatvės fotografija man – fotoakimi įdomiai iškadruota ir užfiksuota nesurežisuota kasdienybė (pamačiau, paspaudžiau, užfiksavau). Taip žmonės ir daiktai akimirkai sustabdomi unikaliame, niekada nebepasikartosiančiame kadre, kuriame ne tik faktografinė dokumentika, bet ir kažkas daugiau – kadre esančiųjų subjektų bei objektų (meta)fiziniai, kompoziciniai, emociniai santykiai, kuriantys istoriją. O rūkas – fotografų bei įvairaus plauko romantikų svajon...
Laikas yra nuostabus mokytojas, deja, užmušantis savo mokinius. Hector Berlioz Mokyklos suolas. Matematikos mokytojas rašo baltai ant juodo. Sako, čia grynakraujė poezija. Nieko nesuprantu, jau praėjusiais metais nesupratau. Laikrodžio rodyklės juda skausmingai lėtai. Skaičiuoju laiką atgal, skaičiuoju, kiek liko iki pamokos pabaigos, kiek – iki penktadienio, iki atostogų – sėkmingai vystosi suaugusio piliečio įprotis. Volaite’as jau seniai ra&sc...
Sergejus Rachmaninovas turėjo milžiniškas plaštakas. Pusantros oktavos dydžio. Yra net nuotrauka pavadinimu „Sergejus Rachmaninovas ir jo rankos“. Iškalbinga. Negana to, sužinojęs, kad mirtinai susirgo, kompozitorius ištarė: „Brangiosios mano rankos. Sudie, vargšės mano rankos.“ Jis išties mylėjo savo rankas, tiksliau – muziką. Visada atkreipiu dėmesį į žmogaus rankas, jų formą, dydį, gyslas, nagus. Vienos prakaituo...
Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje mažėja profesionalių botanikų. Didžioji išsilavinusios visuomenės dalis taip pat nebegeba pažinti dažniausių savo krašto augalų. Ar dėl to turime kaltinti netinkamus valstybių švietimo sistemos pasirinkimus? Viso pasaulio universitetuose mažėja botaninių kursų ir studijų programų, veiklą nutraukia herbariumai, mokslo draugijos, stabdoma mokslinių žurnalų leidyba. Botanikai skiriama vis mažiau valstybinių lėšų. Kodėl?...
× Aistė M. Grajauskaitė Dirbantys iš pašaukimo, neskaičiuojantys investuoto laiko į projektus, nebejaučiantys gėdos už gerokai, kartais net įžeidžiai per mažus atlyginimus – tai kultūros lauko kasdienybė. Apie Dianą Stomienę, kuri jau daugiau nei 10 metų šiame lauke laimi itin svarbius mūšius, nėra daug straipsnių, interviu – reti, o pasisakymai – koncentruoti, trumpi. D. Stomienė – ne tik meno mylėtoja, aistrą pavertusi darbu &n...
Primo Levi, aprašydamas nacių koncentracijos stovyklas, pastebėjo, kad užsitęsusi kolektyvinė trauma galiausiai rizikuoja nuslopinti jautrumo kitam ir solidarumo jausmą tarp pačių engiamųjų. Kolektyvinė trauma, kurią neabejotinai paliks COVID-19 pandemija ir kurią jau aptarinėja sociologai ir psichologai, regis, po truputį ima testuoti ir mūsiškį solidarumo imunitetą. Atsiritusi antroji COVID-19 banga vėl užspendė mus į baimių ir nuolatinio nerimo kampą, patiriame šiu...
× Gintarė Krasuckaitė Nuo pat fotografijos, kaip medijos, atsiradimo, gatvių fiksavimas buvo viena esminių krypčių. Dėl ribotų techninių galimybių iš pradžių buvo neįmanoma gatvėje fiksuoti natūraliai judančių žmonių – pirmosios gatvių fotografijos „tuščios“. Šiandien, kai techninės galimybės sukuria kone tobulas sąlygas greitai reaguoti ir fiksuoti aplinką, kyla visai kito pobūdžio problemų. Šiuolaikiniai fotografai veikia pagal...
Remis Ščerbauskas. „Lietus Tokijuje“...
Pornografija yra teorija, o išprievartavimas – praktika. Feministė ir cenzūros šalininkė Robin Morgan Viename italų tapytojo Alessandro Magnasco eskize užfiksuotas įdomus reginys. Grupelė vaikų būriuojasi ir laukia eilės prie camerae obscurae – primityvaus fotoaparato, atkuriančio tikrovės vaizdinius. Nematome, į ką žvelgia vaikai, tačiau nujaučiame, kad tai turėtų būti kažkas nešvankaus. Piešinys, nors visiškai neprimena kitų gran...