Publicistika

Nuo amžių amžinųjų ar tiesiog valstybės pradžios iki mūsų dienų viešajame diskurse priimta tautos paveldą sieti su iškiliais didžiavyriais, garsiais dinastais, garbingais kilmingų giminių atstovais. Antai žinome, kad Vilniaus katedrą statė Mindaugas, Jogaila ar Vytautas, bet nežinome –­ kas konkrečiai projektavo tuos statinius, kieno rankos dėjo plytas ir kėlė gegnes...Užsakovų sureikšminimo tendencija iki dabar gana gyvybinga yra ir dailės istorijoje – tai ypač akivaizdžiai atskleidžia įvairiau...


Vydūno 145-osioms gimimo ir 60-osioms mirties metinėms Vydūno būtis mūsų kultūros erdvėje nuo pat jo vardo pasirodymo iki šiolei yra ypatinga. 1911 m. išleistame istoriosofiniame traktate „Mūsų uždavinys" būties slėpiningumui pabrėžti jis panaudojo sfinkso įvaizdį. Tą įvaizdį galima pritaikyti ir jam pačiam. Vydūno fenomenas visą laiką buvo ir tebėra kaip tas sfinksas, slėpiningas, vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni pagarbiai žvelgia į jį kaip į gilios išminties šaltinį, kiti prieš jį jaučias...


2013-ieji – Tarmių metai, o vasario 21-oji  – Tarmių diena. Skaitytojams siūlome Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovės prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės straipsnį. Kai XIX a. antrojoje pusėje buvo imta rūpintis lietuvių kalbos išsaugojimu, stengtasi surinkti kuo daugiau medžiagos, liudijančios lietuvių kalbos senovę ir didelį jos artumą senajai indoeuropiečių prokalbei. Mažojoje Lietuvoje gyvõsios lietuvių kalbos pramokusio Prahos universite...


Barbara Toruńczyk – lenkų eseistė, publicistė, literatūros istorikė, leidėja. Už opozicinę veiklą komunistinėje Lenkijoje pašalinta iš Varšuvos universiteto, kalinta.Nuo 1980 m. gyveno Paryžiuje, kur 1982 m. pabaigoje įkūrė ketvirtinį žurnalą „Zeszyty Literackie“ („Literatūriniai sąsiuviniai“) ir 30 metų yra šio leidinio vyriausioji redaktorė ir leidėja. Nuo 1992 m. žurnalo redakcija persikėlė į Varšuvą.„Zeszyty Literackie“ yra išskirtinis ne tiktai Lenkijos, bet ir visos Europos, tam tikru mast...


I Jau senokai mūsų kultūriniame literatūriniame užutėkyje nevirė tokios isterinio dramatiškumo gaidų kupinos aistros dėl „įžeisto lytiškumo“. Kartu su raginimais – uždrausti, išvyti, neleisti, neberemti. Galima nujausti, jog kolektyviniai laiškai jau rašomi aukščiau – Europon, Briuselin, Valdžios Instancijon. Kas įžiebė tas aistras? Ne mūsų tradicinėmis vadinamas vertybes turėjęs išsprogdinti Gintaro Varno spektaklis „Tiksinti bomba“, o Valdo Gedgaudo recenzija apie šį spektaklį (LM, 2012, Nr...


1992 metais (man tada buvo aštuoneri), per patį olimpinių krepšinio rungtynių (Lietuva prieš Tarybų Sąjungą) dėl bronzos įkarštį, nebeištvėrusi visuotinės įtampos salione (ne todėl, kad nerūpi), išėjau mokytis važinėti dviračiu. Namuose niekas per daug nenustebo, jau žinojo, kokio aš bjauraus, nekomandinio būdo. Labiausiai, kiek save pamenu, mėgau ir tebemėgstu tuščia galva slampinėti viena.Paslaptingiausia ir vienintelė komanda, su kuria visada norėjau pažaisti – buvo Lietuva. Iki šiol jaučiu a...


Tęsinys. Pradžia 1 numeryje Jono Šulco Ezopo pasakėčios: dokumentinis leidimas ir straipsniai. –­­ Parengė Liucija Citavičiūtė. – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. – 206 p. Jaunuolis Jonas Šulcas (Johann Schultz) prisipažino, kad knygos lietuvių kalba jį atstumiančios. Tik štai perskaičius Mörlino traktatą, jam, galime supras­ti, atsivėrė akys: ne ši kalba yra raštams netikusi, bet netikusiai raštuose ji perteikiama. Tad ėmėsi pats išmėginti Gumbinės kunigo pasiūlytąjį r...


2014-uosius visa Lietuva – ką jau kalbėti apie literatūrinę bendruomenę – turėtų pradėt triūbomis ir fanfaromis: didžiajam mūsų klasikui, grožinės literatūros pirmeiviui Kristijonui Donelaičiui – 300 metų! Likę vieneri metai – visai nedaug, nes reikia ne tik laukti, bet ir darbus dirbti. Regis, vis dar nerimastingai šmėkliojasi Tolminkiemio bažnytėlės-muziejaus galimas virsmas į stačiatikišką paveldą, Lietuvai pasikliaujant Kaliningrado srities ir visos Rusijos gera valia, pačiai, regis, ne itin...


Nesulaikomai eina antras Putino gyvenimo dramos šimtmetis. Sausio šeštą, per Tris Karalius, bus minimos 120-osios poeto, prozininko ir dramaturgo, literatūros tyrinėtojo, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesoriaus, visuomenės veikėjo gimimo metinės. Vilniaus memorialiniame bute-muziejuje įvyks „Knygos teatro“ spektaklis pagal romano „Altorių šešėly“ III dalį.Po ilgų ir atkaklių pastangų Vinco Mykolaičio-Putino muziejus buvo atidarytas 1986 m. Tauro gatvės name, kuriame rašytoja...


Vargu, ar yra žmogus, kuriam kas nors nekelia pasibjaurėjimo. Raštingieji šito jausmo neužgniaužia savyje, o pasidalija su kitais. Tam nėra geresnės priemonės už periodinę spaudą. Ją sklaidydama sužinojau, kas šiurpina buvusį signatarą, parlamentarą, kultūros ministrą, rašytoją Saulių Šaltenį. Pirma – tai kreipiniai „ponia“ arba „ponas“. Antra –­ mušimas vaikystėje. Trečia – mokytojo autoritetas.Atgimimo pradžioje lietuviams panorus atsikratyti sovietinio kreipinio „draugas“, savaitraščio „Gimta...


Draugai