Publicistika

Su Niujorke gyvenančia kompozitore Žibuokle Martinaityte susirašinėjome kone pusmetį. Be jokios ypatingos dingsties ar progos. O ir man pačiam kalbinti žmogų „kažkokia“ proga visada atrodydavo keista ir dirbtina. Daug kalbėjomės ir apie orą... Niujorke sniegai, Vilniuj šlapdriba, Niujorkas apsipylęs žiedais, Vilniuje žydi hortenzijos, hiacintai ir moterys... Kas pasakė, kad apie orą kalbama tik tada, kai nėra ką pasakyti? Įstabus lėtas laikas. Taip gimė šis pokalbis. Susirašinėjant paaiškėjo, j...


Poetai savotiški žmonės. Jie mato, jaučia, girdi kitaip negu, tarkim, buhalteriai, troleibusų vairuotojai ar baseinų prižiūrėtojos. Todėl parašo tokių dalykų, kurie mus stebina, žavi savo forma, minties gilumu. Jie yra kviečiami į visokius vakarus, kur užrašinėja savo knygas jas nusipirkusioms damoms, kiekvienai sugalvodami vis kitokį paskyrimą, kuriuo jos paskui didžiuojasi. Vis kitokius paskyrimus, tiesa, rašo jaunesni poetai, o vyresnieji kiekvienusyk brūkšteli tą patį arba suraito vien tikta...


Jie man sakė, kad iš šio miesto yra Fryderykas Chopinas, Marie Curie ir Adomas Mickevičius. Jie didžiuojasi ir tiki tuo, ką sako, bet, manau, to miesto seniai nebėra. Senoji Varšuva dar likusi knygų puslapiuose, personažų tekstuose, muzikų natose ir galbūt kai kurių gyventojų atsiminimuose, bet šiandienė Varšuva yra „Złote terasy“ ir „Arcadia“ prekybos centrai, skubantys žmonės ir slenkantis pro šalį laikas ekonomikai auginti. Nors laikas gyvenimo procesijoje kiekvienam iš mūsų dažniausiai yra b...


Paolo Rumizas (g. 1947) – italų žurnalistas, rašytojas, keliautojas. Didžioji dalis jo knygų – kelionių reportažai po istorinę ir kultūrinę Europos ir Artimųjų Rytų atmintį, siekiant užfiksuoti paskutinius nykstančio pasaulio pėdsakus. Už žurnalistinius reportažus, parengtus per Balkanų karą, kurį Rumizas aprašė knygoje „Kaukės žudynėms“ (1993), apdovanotas prestižinėmis Hemingway’aus ir Maxo Davido premijomis. Vėliau dirbo karo korespondentu Afganistane. Drauge su lenkų fotografe Monika Bulaj r...


Dvidešimtasis amžius prasidėjo futuristine utopija ir baigėsi nostalgija.Svetlana Boym Nostalgija yra svajonė, kurios mums iki šiol reikia tikriausiai todėl, kad ji būtina mūsų sėkmingai egzistencijai.Helmut Illbruck Tai, kas nusileido nuo Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos yra... nostalgija.Mitja Velikonja   I Pirmomis rugpjūčio dienomis mane apima vasaros pabaigos nuotaika ir aš pradedu nostalgiškai ilgėtis greitai nykstančio šviesos bei šilumos pasaulio. Ši skaidri liūde...


Žinia, užgriuvusi iš pat ryto: staiga mirė Leonidas Donskis. Nežinau jo mirties aplinkybių, nenoriu dabar į jas ir gilintis, turiu labai nedaug laiko šiam atsisveikinimo žodžiui, skamba ausyse tik aerouostas, Ukraina ar kažkas panašaus; taip, pasaulio žmonės, o jų nedaug tėra iš Lietuvos, bet vis dėlto yra, užbaigia savo žemišką kelionę šaukiami pasaulio, turimos atlikti pareigos nes jos akivaizdoje gyvena, dirba, kuria. Ir kitaip negali, nes toks yra jų pašaukimas, tokia lemtis, tokia gyvenim...


Simonas Reynoldsas – britų kultūros kritikas, muzikos žurnalistas, rašantis „The Guardian“, „The New York Times“, „The Rolling Stone“ ir kitur. 2005 m. pasirodė jo knyga „Rip It Up and Start Again: Postpunk 1978–1984“ („Suplėšyk ir pradėk iš naujo: postpankas 1978–1984 m.“), 2011 m. – „Retromania: Pop Culture’s Addiction to Its Own Past“ („Retromanija: Popkultūros priklausomybė nuo praeities“). SIMONĄ REYNOLDSĄ kalbino Maxas Thollas. Ar galima sakyti, kad kultūrine prasme pastarųjų 15 metų ne...


Tai, kas atsitiko kartą, gali nebeatsitikti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus, tikriausiai pasikartos ir trečiąjį. P. Coelho. „Alchemikas“   Viena iš tų citatų, kurios nepasensta, nenusibosta ir nuolat pasiveja vieną ar kitą gyvenimišką akimirką. Suvokus, jog paskutinis metro jau ne pirmą kartą per savaitę nuvažiuos anksčiau, nei baigsis smalsumas tyrinėti naktinio miesto kultūrą ir subkultūras, neteko nusivilti nė akimirkos, nes tai reiškė tik dar keletą naujų atspalvių jau ...


Maksim Osipov. Gimtajame krašte

2016-09-21 21:03:13

Kardiologą, mokslinės monografijos „Klinikinė echokardiografija“ bendraautorį, leidėją ir rašytoją Maksimą Osipovą (g. 1963) „Literatūroje ir mene“ jau pristatė Tomas Čepaitis (2015-11-06). Čia publikuojama „naujuoju Čechovu“ vadinamo Osipovo esė „Gimtajame krašte“, pirmą kartą paskelbta 2006 m., kai Rusijoje, anot autoriaus, dar buvo „šiek tiek kita epocha“. Kas sieja tas nuolat kintančias, atrodytų, drastiškai viena kitą neigiančias epochas? Žmogus. Brodskis tai įžvalgiai pastebėjo kalbėdama...


Tu esi vaizdiniais ir emocijomis mąstantis žmogus.Tu nebesi argumentų žmogus.Tu esi viskuo abejojantis.Tu esi beatodairiškai ieškantis alternatyvų.Tu esi siekiantis demaskuoti galios diskursus,todėl lengvai apgaunamas.Tu turi nenumaldomą troškimą būti išskirtinis ir ypatingas,todėl esi lengvai manipuliuojamas.Viliuosi, kad tu tik vienas iš tūkstančių.   2014 m. birželį teroristinė Irako grupuotė paskelbė kurianti pasaulinį musulmonų kalifatą1, o pasaulio žiniasklaida netruko avansu sute...


Draugai