Publicistika

„Šiaurės vasara“, 2016 Visuomeniška „Santara-Šviesa“ savo lizdus suka naujuose medžiuose (poilsio namai Anykščiuose ir vers­lo mokykla Alantoje), o aristokratiška „Šiaurės vasara“ taikosi įsitaisyti senuose (kunigaikščių Vasilčikovų dvaras Jurbarke, Radvilų ir Tiškevičių renesansinė bastioninė Biržų pilis). Vieta inkrustuoja, avansu dailiai apipina literatūrinį „Šiaurės vasaros“ seminarą, belieka užpildyti vidų. Iš anksto žinome, kad čia kaip kaitra prieš lietų kasmet tvenkiasi teatro lūkesč...


Su KAROLIU KAUPINIU susitikome knygyne, kuriame stovėjo knygų dėžės ir nuo svorio linko perkrautos lentynos. Pradėjome pokalbį dar vienoje informacijos jūroje, raibuliuojančioje pagal temas sudėliotų nugarėlių pavadinimais. Tarsi užuodę įjungtą mikrofoną, į knygyną pradėjo plūsti žmonės, reikalaudami paduoti knygas iš aukščiausių lentynų, ramindami verkiančius vaikus ir nedrąsiai mėgindami įlįsti į pokalbio foną. Kai kas atpažino pažįstamą balsą ir veidą iš LRT „Pasaulio panoramos“, kurioje Karo...


Praeities pamokos ir jų prasmė dabarčiai   Šįkart verksiu džiaugsmo ašaromis. Cristiano Ronaldo Europos futbolo čempionais 2004-ai­siais turėjo tapti Luíso Figo, Rui Costos, Ricardo, Nuno Gomeso, Manishe’s, Deco komanda. Deja, „barokinį“ – grakščiomis improvizacijomis paremtą – futbolą žaidžiančios rinktinės viltys dužo Lisabonos Estádio da Luz per liepos 4 d. susitikimą su graikų komanda. Ją dresavusio Otto Rehhagelio išpažįstamas gynybinis žaidimo stilius sugadino finalą (kas mėgsta...


2015 m. pabaigoje Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“. Tai pirmas didelis Baltrušaičio –­ žymaus rusų Sidabro amžiaus poeto ir Lietuvos diplomato – laiškų mokslinis leidinys, kuriame daugelis laiškų skelbiami pirmą kartą. Apie knygą pasakojo du jos kūrėjai – filologas NIKOLAJUS VSEVOLODOVIČIUS KOTRELIOVAS ir kino režisierius JEVGENIJUS VASILJEVIČIUS CYMBALAS. N. V. Kotreliovas – vienas žymiausių rusų Sidabro amžiaus literatūros speciali...


Vacys Reimeris. Likau kartu

2016-07-27 19:42:01

Linkiu kūrybingo kelio iki šimtmečio! Ypatingas jausmas kas savaitę paimti į rankas naują „Litmenio“ (taip jį įpratome vadinti nuo pradžių pradžios...) numerį, vos ne taip pat kaip prieš kokius trisdešimt metų, ir pasidomėti, kaip jame atsispindi Lietuvos kultūrinio gyvenimo erdvės, literatūros ir visų kitų menų dirvonus vagojančių žmonių darbai. Daug vandens nutekėjo, kai ir man teko būti litmeniečiu, būti beveik nuo pat jo gimimo – nuo 1949-ųjų. Du dešimtmečius... Nusišypsojau supratęs, kad ...


Visai buvo išėję iš galvos, kokia čia „Literatūros ir meno“ sukaktis dabar švenčiama. Kažką juk šventėm 1994-aisiais... A, radau savo, anuomet redaktoriaus, kalbą Rašytojų klube: Neapmatoma „Literatūros ir meno“ bendrija. Viskas aišku: proga buvo kita –­ 2500-asis savaitraščio numeris. O 1996-aisiais jau rašiau „prisiminimus“: savaitraštis minėjo jubiliejų. Tebejaučiu tą „Literatūros ir meno“ bendriją, su juo susijusių žmonių bend­rystę, kraujin įsismelkusią per tuos penkiolika metų, ...


Alvydas Šlepikas. Gyvi?

2016-07-27 19:37:47

„Literatūros ir meno“ savaitraštyje pradėjau dirbti puse etato, o gal po pusmečio tapau ir redaktoriumi. Pagrindinė problema – redakcijoje pernelyg daug darbuotojų. Tai nuolat girdėjau LRS valdybos posėdžiuose ir Kultūros ministerijoje. Neva jeigu darbuotojų sumažėtų, tai pradėtume gyventi kaip inkstai taukuose. Teko darbuotojų mažinti, o tada mažėjo ir pinigų. Tie redaktoriavimo metai buvo nuolatinis klaidžiojimas Ministerijos ir Seimo koridoriais kaulijant lėšų, pas­kui kompiuterių, pask...


Dabar jau neatsimenu, kas ir kokia proga atnešė gabaliuką pūdyto ryklio. Bet, matyt, proga buvo. Mėginome valgyti. Mums buvo paaiškinta, kad ryklio dalis, iš kurios išpjautas gabalas žuvienos, yra labai nuodinga, o pūdant nuodai išeiną lauk ir valgyti galima. Galima? Supuvusios žuvies kvapas toks, kad sunku ir aprašyti. Pradarius stiklainį, kuriame saugiai nuo aplinkos izoliuotas gulėjo puvėsis, rietė ne tik nosį, bet ir skrandį. Buvome jauni ir kvaili, tiksliau –­ pašėlę, todėl stengėm...


70 metų – solidus leidinio amžius mūsų greitai kintančiame pasaulyje. Pergyventas ne tik sovietinis režimas su partinio vadovavimo principais bei cenzūra, pereinamojo laikotarpio „vario triūbos“ ir pagirios po jų, bet ir skirtingos techninės savaitraščio gamybos epochos, skirtingi dizainai, pagaliau keitėsi jį leidę žmonės. Nepasikeitė tik Telesforo Kulakausko sukurtas logotipas. Mane ši ilga istorija įpareigojo ir truputį slėgė. Redaktoriavau nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 11-osi...


1946 m. liepos 21-ąją išėjo pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Ši vasara „Litmeniui“ jau septyniasdešimta. Skaičiai. Apvalūs skaičiai. Nežinau, ar tai ką nors reiškia. Nuo tada išėjo 3578 savaitraščio numeriai. „Litmenis“ per tiek laiko buvo skersai išilgai visoks: ir ideologiškai, ir kokybiškai. Tiesą sakant, esu abejingas jubiliejinei numerologijai bei fetišizmui, perdėtam „tradicijų“ adoravimui. Vis dėlto suvokus, kad „Litmenis“ yra ilgiausiai be pertraukos Lietuvoje einantis leidinys ...


Draugai