Greitai pralekiam paskutines stoteles – nė gyvos dvasios paviljonuose. Troleibusas išvysto savo didžiausią įmanomą greitį finišo tiesiojoje. Negalvodamas atsistoju ir įsikimbu į geltonos spalvos turėklą prie durų. Dažniausiai tą patį padaro ir dar koks nepažįstamasis, be kurio troleibusas atrodytų net savas ir jaukus. Dairausi per aprasojusius langus. Tik tada, beveik neužgožtas važiuoklės ir variklio garso, į erdvę nuskamba pranešimas: „Kita – paskutinė ma...
× Michael Eskin Dursas Grünbeinas (g. 1962) – vokiečių poetas, vertėjas, eseistas. Yra išleidęs daug knygų ir pelnęs apdovanojimų, tarp kurių Peterio Huchelio (1994), Georgo Büchnerio premijos (1995). Poezija, eseistika versta į įvairias užsienio kalbas, tarp jų ir į lietuvių (vertė Tomas Venclova, Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas, Vytautas Karalius). Michaelis Eskinas – 1966 m. Rygoje gimęs leidėjas ir literatūrologas – su D. Grünbeinu kalbasi a...
Grafitis Krokuvoje Williamo Shakespeare’o dramos veikėjas Marcelas, stebėdamas, kaip Hamletas, nepaisydamas draugų raginimų, seka tėvo šmėklai iš paskos, ištaria: „Kažkas negerai Danijos karalystėje.“ Nuo Hamleto laikų praėjus šimtmečiams, Danijos karalystėje reikalai klostosi visai neblogai. Ji – sektinas sėkmingos ekonominės raidos ir demokratijos pavyzdys. O mums atšventus 15-ąsias „sugrįžimo į Europos š...
Kodėl Michelis Houllebecqas? Kodėl būtent ši esė ir kodėl būtent dabar? Nes literatūra perdėm išvėsusi. Bekraujė. Niekas nebenori dėti galvos ant trinkos, o ką jau kalbėti apie širdį. Dar blogiau, toks požiūris tapo marginalus ir nepriimtinas. Blogo tono ženklas. Viskas pernelyg saugu ir sumontuota. Krentantis prieš šuolį visada pirmiausia pasirūpina minkšta pagalve. Užsimanius būti rašytoju, juo gali tapti bet kas. Kurdamas niekuo nerizikuoji ir...
Dieną, kai ateina pasaulio pabaiga, aš valgau alyvuoges. Iš pradžių planavau picą, bet atėjęs į parduotuvę ir pamatęs tas tuščias lentynas supratau, kad picos padą ir pomidorų padažą galiu pamiršti. Pabandžiau pakalbinti vyresnio amžiaus pardavėją iš greito aptarnavimo kasos, kuri kaip tik su kažkuo ispaniškai kalbėjo per skaipą telefonu, ji man atsakė nė nepakeldama galvos. Atrodė priblokšta. – Viską išpirko, – sumurmėjo. &nda...
Jeanas Baudrillard’as XX a. 9 dešimtmetyje pasirodžiusiame veikale „Simuliakrai ir simuliacija“ (vertėjas Marius Daškus, „Baltos lankos“, 2002) pastebi neįtikėtiną pastarųjų Amerikos prezidentų fizinį panašumą į beždžiones. Be valdžios primatiškumo (kuris implicitiškai būdingas ne tik politikams, bet ir visiems antropomorfiškiems žinduoliams tik skirtingu gauruotumo lygiu) jis dar diagnozuoja visuomenių plūduriavimą, darbo k...
× Marijus Gailius Amerikiečių mokslo žurnalistė Elizabeth Kolbert iš arti regėjo, tyrė ir aprašė ne vieną pandemiją. Tiesa, ji stebėjo masiškai žūstančius ne homo sapiens atstovus, o šikšnosparnius, varles, koralus ir kt. Jos pastebėjimu, dabartinė žmonių populiaciją skriaudžianti pandemija yra to paties medalio pusė: tiek žmonių, tiek kitų būtybių nykimą lemia neatsargus žmogaus sąlytis su gyvūnais. E. Kolbert knyga „Šeštasis i&scar...
Tradicinis ir jau 19 metus organizuojamas „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ konkursas sulaukė daugiau nei 3700 nuotraukų iš 120 fotografų visoje Lietuvoje. Tai rodo, kad spaudos fotografija vis dar aktuali ir reikalinga. Zita Stankevičienė. Paskutinė gaisro diena Vienas pagrindinių konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ tikslų – skatinti šalies fotožurnalistus atsakingai vizualiai informuoti apie reikšmingus įvykius ir gyven...
Kai visuomenė pastato didžiąją dalį kasdieniam gyvenimui ir išlikimui būtinos infrastruktūros, ateina laikas statiniams, kuriuos galima vadinti prabangos architektūra. Griežtai tariant, jie nėra būtini, tačiau didina visuomenės savivertę ir gerina emocinį klimatą. Tai laisvalaikiui ir poilsiui skirti objektai tiek mieste, tiek gamtoje – žaidimų aikštelės, parkų ir skverų įrengimai, lauko treniruokliai, stovyklavietės su lauko baldais, mediniai pažintiniai takai miškuos...
Čiupinėti yra džiaugsmas Ne, nu ką jūs... Vilkui sėdėt čia tarp blokų ir galvot, ką čia čiupinėjau, ar dezinfekavausi... nu ne. Moviau į tyrus, kaimą atokų. Ten viską galima ČIUPINĖTI. Čiupinėti yra džiaugsmas. Pakaukti kartu su varnėnais, perkūno oželiais. Šiems amžinas koncertas onlainu be jokio nuotolinio. Ir vis audžiau mintį, kaip pirmam suspėti infekcinį pandeminį trilerį parašyti – uždirbčiau gražaus pinigo bent kaulams, Vilniaus knygų mugėj žvaigždė būčiau, š...