Publicistika

Roberto Calasso (g. 1941) – italų rašytojas, vertėjas ir leidėjas, vadovaujantis vienai prestižiškiausių Italijos leidyklų „Adelphi“. Išgarsėjo mitologiniais ir biografiniais romanais „Kadmo ir Harmonijos vestuvės“, „Dangiškasis medžiotojas“, „Baudelaire’o beprotybė“, „K.“ (romanas apie F. Kafką), išverstais į daugelį kalbų ir pelniusiais autoriui ne vieną premiją. Spausdinamas R. Calasso tekstas – pranešimas, skaitytas 2001 m. Maskvoje per parodos, skirtos leidyklos „Adelphi“ istorijai, atidary...


Vasario 16-osios reikšmė Lietuvos istorijai ir šimtmečio pamokos   Kodėl istorikai Vasario 16-ąją linkę vadinti pačia svarbiausia Lietuvos istorijos data? Į šį klausimą neįmanoma atsakyti nesukūrus laiko arkos, siejančios Lietuvos valstybės gimimą 1253-iaisiais ir lemtingus 1918-uosius, kai po 123 metų buvimo pilkojoje istorijos zonoje lietuviai ėmėsi statyti naujus namus – Lietuvos Respubliką. Taigi Vasario 16-osios reikšmė atsiskleidžia ilgųjų trukmių perspektyvoje. Apie pirmą ir pask...


„Ar aš esu pabaisa? Nieko nenužudžiau. Ar aš esu pabaisa? Niekada neskelbiau fašizmo. Ar aš esu pabaisa? Netvirkinau vaiko. Ar aš esu pabaisa? Man neteko sulaukti kaltinimų apsvaiginus ir išprievartavus daugybę moterų. Ar aš esu pabaisa? Nemušu savo vaikų. (KOL KAS.) Ar aš esu pabaisa? Nepastebėta mano antisemitinių polinkių. Ar aš esu pabaisa? Niekada nevadovavau sekso kultui, kuriame uždarytas merginas paauksuotame dvare Atlantoje versčiau įgyvendinti reikalavimus. Ar aš esu pabaisa? Aš neprie...


Kai „BBC Radio 4“ paprašė manęs įtraukti romaną „Stambulo pavainikė“ į šio mėnesio programą Reading Europe, susimąsčiau apie kultūrinį ir politinį kelią, kurį mano gimtoji šalis Turkija nuėjo per šiuos metus nuo knygos pasirodymo. „Stambulo pavainikė“ Turkijoje išėjo 2006-aisiais. Romane pasakojau apie dvi šeimas – turkų ir armėnų kilmės amerikiečių pasaulis regimas iš esmės keturių kartų moterų akimis. Tai istorija apie palaidotas šių šeimų paslaptis, politinius bei seksualinius tabu ir būtinyb...


Gintaras Beresnevičius „Vilkų saulutėje“ (2003) svarstė apie manipuliaciją žodžiais ir sąvokomis: viena vertus, sugriuvus tam tikrai politinei santvarkai užmarštin nugarmėjo ir jos specifinis žargonynas (pvz., susigrąžinus nepriklausomybę išnyko makabriškos rusiškos abreviatūros VCSPS, CK, CK VLKSM ir t. t., nukeliančios į ne mažiau makabriškus laikus), kita vertus, uoliai naikinant anos gadynės ling­vistinius reliktus pačios realijos ir reiškiniai, kuriuos tie žodžiai žymėjo, vis dėlto niekur n...


2017 m. liepą po ilgo įkalinimo mirė kinų poetas ir žmogaus teisių gynėjas Liu Xiaobo. Liko neišpildytas jo noras kepenų vėžį gydytis Vokietijoje. Poeto pelenai išberti jūroje liepos 15 d. Tuomet paskutinį kartą matyta jo žmona Liu Xia ‒ poetė, tapytoja ir fotografė. Plikai skusta galva, su tamsiais akiniais, įsisupusi į juodą platų apsiaustą, ji stovi laivo denyje kažkur Kinijos jūroje. Paskutinė jaudinančios santuokos scena. Savo baigiamojoje teismo kalboje L. Xiaobo išsakė nepranokstamą meil...


Vokiečių kalboje yra žodis Gutmensch – geržmogis, arba naivus geruolis, norintis išgelbėti pasaulį, perauklėti aplinkinius, sakytume, Nedo Flanderso iš „Simpsonų“ tipažas. Skaitant interviu su prancūzu budistu MATTHIEU RICARD’U iš pradžių gali pasirodyti, kad tai dar vienas nuo realybės atitrūkęs veikėjas oranžiniu apsiaustėliu. „Gerumas mus išgelbės!“ – sako jis, bet ne emocijomis taškydamasis, o argumentuodamas. Nes M. Ricard’as – buvęs mokslininkas, nenutraukęs ryšių su mokslu ir šiandien. Pr...


Ne kartą girdėjau sakant, jog psichologija – pseudomokslas. Esą kiekvienas žmogus toks unikalus, kad iš anksto numatyti, kaip jis pasielgs, neįmanoma. O dar pritaikyti elgsenos modelius... Apskritai nerealu. Tačiau aš bent porą kartų per dieną pagalvoju, jog tikrų tikriausias pseudomokslas yra literatūrologija. Jeigu būčiau tuos metus, kuriuos sugaišau jos studijoms, pavyzdžiui, Ispanijoje skynusi mandarinus ar Švedijoje dirbusi daržovių šiltnamiuose, bent pinigų turėčiau. O dabar... Tik bereika...


Grožis yra politikos klausimas. Kaskart jį pamiršę ar nurašę kaip ant­rinės reikšmės, patenkame į rankas jokios estetinės vizijos politikoje neturintiems valdininkams, kurie, įsitikinę, jog pasaulis tėra funkcija, pamiršta, kad iš tiesų pasaulis – tai santykis. Egzistuoja labai glaudus ryšys tarp grožio ir galios santykių, ypač tada, kai grožis pasitelkiamas organizuojant aplinką, kurioje galia reiškiasi ryškiau, t. y. urbanistinėje erdvėje, kurioje gyvenama, dirbama, įgyvendinamos svajonės ir a...


Prieš porą mėnesių „The New Yorker“ puslapiuose pasirodė meno istorikės Ruth Ben-Ghiat straipsnis „Kodėl Italijoje tebestovi tiek daug fašistinių paminklų?“1, ir sukėlė gana įdomią viešą diskusiją. Autorė išsakė nuoširdžią nuostabą dėl italų abejingumo ar užslėpto troškimo išsaugoti vienos brutaliausių XX a. diktatūrų simbolius. Kaip pavyzdį R. Ben-Ghiat paminėjo EUR kvartalo, turėjusio priglausti 1942-ųjų pasaulinę parodą, statybas sostinės pakraštyje ir jo puošmeną – kvadratinį Koliziejų. Š...


Draugai