Balandžio mėnesio horoskopas

 

Atskubėjo, kaip turbūt supratote, pavasarėlis. Prasikalė pirmoji žolytė, sujudo sukruto visokie vabaliukai joje (tiesa, iš po sniego klastingai išlindo ir pernykščiai šuniukų kakučiai), medžiuose ėmė dar linksmiau čiulbėti paukšteliai. Tačiau nubudo ne tik nuo­stabi mūsų tėviškės gamta. Šio tekstuko autorė savo ruožtu irgi pakirdo iš gilaus žiemos miego ir kur buvus, kur nebuvus pagaliau išsikrapštė į lauką grynu oru pakvėpuoti, pasišildyti pavasario saulutės spinduliuose. Kas žino, gal net pirmųjų žibučių užgraužti. Tačiau, tačiau... Pavasarėlis vėl netikėtai nuskubėjo nušuoliavo ten, iš kur ir buvo atvykęs. O tokios staigios oro bei aplinkos permainos niekada ir niekam neišeina į gera, retai kada sukelia teigiamų minčių, emocijų, tyrų, taurių jausmų bei išgyvenimų. Kaip tik atvirkščiai, dažnai sąlygoja apatiją, liūdesį, netgi depresiją. Kartais, beje, tampa ir neleng­vų sveikatos sutrikimų, neretai – net ir visai rimtų proto negalių priežastimi. Na, bet ką aš čia, vėl nukrypau į asmeniškumus.

Kaip nuo to apsisaugoti, klausiate? Iš tiesų tai nėra taip jau sudėtinga. Dažniau šypsokitės, būkite geresni, atlaidesni vieni kitiems, dalykitės su aplinkiniais, su visu jus supančiu pasauliu pakilia nuotaika, optimizmu, džiugesiu. Daugiau dėmesio skirkite dvasinėms vertybėms, kūno ir sielos tobulėjimui. Pagal išgales domėkitės joga, galbūt net žaliavalgyste, sportuokite, pasirūpinkite savo išvaizda. Galiausiai tiesiog būkite gryname ore ir, žinoma, skaitykit, skaitykit. Aišku, ne bet ką. Rekomenduoju rinktis pirmiausia tokią literatūrą, kurioje atsispindi tikrosios, laiko patik­rintos tiesos, slypi tauri išmintis, gėrio ir grožio idealai. Aš žinau vieną, beje, tikrai neblogą autorę, kurios nuostabi kūryba visa tai apima. Jos tekstai turi ne tik nemenką politinį svorį, bet ir šiuo metų laiku taip reikalingą teigiamos energijos užtaisą. Sakyčiau, netgi stulbinantį gydomąjį poveikį, kurį labai sėkmingai išbandžiau ir pati. Štai perskaičiusi neseniai vėl keletą savo nemirtingų tekstų, daug ką supratau ir nemažai dalykų įvertinau iš naujo. O dabar jaučiuosi nušvitusi, nuskaidrėjusi ir, neslėpsiu, visiškai pagijusi. Beje, neseniai delfyje radau dar vieną įdomų dalyką. Kažkuriame svarbiame straipsnyje rašoma, kad tokia delno linija kaip mano pasitaiko labai labai retai ir ji būdinga tik žmonėms, turintiems nemenkų mistinių galių. Taip pat gebantiems nuspėti būsimus įvykius ar tiesiog permatyti visus aplinkinius kiaurai. Šiaip ar taip, kažką panašaus jau senokai įtariau, prisipažinsiu, bet vis kukliai tylėjau, o dabar visu šituo gėriu, šia džiugia naujiena, kaip matote, nusprendžiau pasidalyti ir su jumis. Tamstos, beje, su manim taip pat galite kuo nors pasidalyti, jei norit, mano asmeninės banko sąskaitos numeris yra redakcijoje.

Tačiau ne viskas, kas susiję su mistika, yra teisybė, žinokit. Nereikia viskuo taip aklai tikėt, nes tie žurnalai ir visokie portalai kartais, oho, kokių kvailysčių prirašo. Štai neseniai „Panelėje“ skaičiau, kad atseit egzistuoja tam tikros sėkmingos lietuviškos pavardės, kurios menamai neša laimę. Pažiūrėjau, prirašyta visokių neaiškių, bent man nieko nesakančių – Vasiliauskaitė, Žukauskaitė, dar keletas kitų – visų pavardžių net neatsimenu. Nepykit, man atrodo, tai visiška nesąmonė, nes kur tada dingo Šalčiūtė (įvairiose sferose labai sėkminga pavardė) arba Kasparavičiūtė, ar kad ir Jurėnaitė? Jablonskienė, aišku, jau ne panelė...

Vis dėlto, kaip minėjau, matau jus kiaurai, tad puikiai žinau, jog tamstos vėl prieš mane susimokėte su piktosiomis jėgomis, ta „Panele“ ir paslapčia sukeitėte pavardes mano kompiuteryje. Nedarykite taip daugiau.

Nors, tiesą sakant, ir aš pati jaučiuosi kiek nusikaltusi. Tik todėl, kad truputį pramiegojau, o vėliau, kaip sakyta, buvo ištikusi pavasarinė depresija, nespėjau laiku jums, mieli mano avinai, sudaryti balandžio mėnesio horoskopo. Na, bet dabar turbūt jūs ir patys puikiai žinote, kas per šį laiko tarpą įvyko, tai tų horoskopų gal išvis nebereikia, sakyčiau. Šiaip viskas absoliučiai sutampa, viskas taip, kaip ir maniau. Balandis buvo kupinas įvairiausių įvykių, kaip ir spėjau, buvote atviri naujiems kon­fliktams, tai yra pažintims. Taip pat, žinau, neatsisakėte įvairiausių trumpalaikių kelionių, tikėtina, iki parduotuvės alaus.

Esu šį tą atspėjusi ir visai tiksliai. Galvojau, tarkim, kad bus Audriaus Janušonio paroda Pamėnkalnio galerijoj, štai jums ir Janušonis. Arba dar: aš pagal zodiaką esu avinas ir minėtas Aud­rius taip pat yra avinas. Nors gal ir ne avinas, dabar galvoju, bet juk koks skirtumas, nes jis gyvena Alytuje ir nemanau, kad Alytų tie horoskopai ap­skritai būtų pasiekę. Tiesą pasakius, jie ten gal net skaityti nemoka.

Kalbant ne tik apie horoskopus, šis menininkas yra kiek panašus į Sauką, tik milijoną kartų (pamatavau) geresnis, ir ne tapytojas, o keramikas. Keramikas, priminsiu, yra toks netikras skulptorius. Jis lipdo iš molio ir paskui viską išdega, o ne standartines, tvirtas skulptūras daro. Jeigu jau atvirai, tai Audrius, manau, visai be reikalo tos tikrosios skulptūros atsisako. Juk jei pridėtume bet kuriam jo nulipdytam veikėjui Jono Basanavičiaus galvą, turėtume absoliutų paminklo mūsų tautos patriarchui konkurso nugalėtoją. Na, bent tikrai ne prasčiausią iš visų pasiūlytų variantų. Gal gerbiamam keramikui niekas šios minties iki šiol nepamėtėjo, o gal, tiesą sakant, jam trūksta trupučio ryžto, paprasčiausio patriotizmo bei tikėjimo aukštesniais idealais...

Be šio trūkumo Audrius turi dar ir kitų. Menininko darbus neretai galima užtikti gana keistose ekspozicijose, kaip antai: „Kūriniai interjerui“, „Dailės dirbiniai jūsų būstui“ ar tiesiog „Menas namams“. Šaiposi kartais pikti žmonės iš tokių parodėlių, negražiai jas vadina, man ir pačiai, neslėpsiu, šia tema yra kilę nemažai negerų minčių. Kita vertus, iš tiesų, kam reikia amžinai viską niekinti. Galima juk kartais pabandyti įžvelgti ir teigiamą kokio nors dalyko pusę, juk ir tokios parodos kažkam reikalingos. Taigi galiausiai ir interjeras interjerui (tam, kurį reikia papuošti) nelygu. Kitaip sakant, daug kas priklauso nuo to, kur ir kokie tie tavo puošiamieji namai. Jei jie, tarkim, pragare, tai tada, žinoma, kodėl gi ne. Kas kitas tuomet geriau už Audrių papuoštų tavo namų interjerą?

Beje, pastebėjau, kad šio autoriaus darbai net tokiose vietose neprapuola, atvirkščiai, tiesiog spinduliuoja ir užgožia viską aplinkui. Šaiposi sau iš viso to beviltiško kičo, lyg koks į paauksuotą rakandą įsimetęs spalvotas pelėsis.

Štai tik dabar supratau, kodėl Aud­rius nedaro normalių skulptūrų. Taigi jis išdega tas savo molines stovylas turėdamas vieną klastingą tikslą. Dėl tos pačios, žinokit, mano netyčia jau minėtos priežasties. Nes, mieli skaitytojai, kai mes vieną dieną pakliūsim į pragarą (ko aš jums nuoširdžiai linkiu), visi mūsų daiktai, baldai, užuolaidos, visos tos mūsų numylėtos tapybos paprasčiausiai sudegs. Nueis vėjais tie nelaimingi paveikslai ir kitkas, kas taip dailiai puošė mūsų namų interjerą. Liksim pliki basi, kaip stovim. O štai spėkit, ar kas bloga nutiks nesuskaičiuojamai daugybei Audriaus monst­riukų, klastingojo autoriaus apdairiai išdegtų iš anksto? Taigi, kad nieko. Jie juk gali atlaikyti bet kokio, net ekstremalaus karščio išbandymą. Nieko tiems veikėjams nenutiks, pamatysit, toliau maivysis sau patenkinti kaip visuomet šildydamiesi gruoblėtus pilvukus prieš pragaro liepsną. Gal net ir juoksis iš nelaimingo, stresą patyrusio žiūrovo. Va toks esti tikrasis Janušonio sumanymas. Dabar įsivaizduojat, kiek autorius užsikals? Nes tada mes visi būsime priversti įsigyt bent vieną tokią Audriaus nulipdytą stovylą, jei, žinoma, norėsime, kad mūsų būstas atrodytų truputį jaukesnis. Vien tik tam, po velnių, kad papuoštume savo namų interjerą.