Nusistebėjimas Aną mėnesį dalyvavau projektinių pasiūlymų svarstyme. Tai toks renginys, kuriame pristatomi numatomi statiniai ar perstatiniai. Mažai kas į tokius susirenka. Gal rengėjai pasistengia, kad informacijos nebūtų per daug, o gal potencialūs interesantai neturi tokiems svarstymams sveikatos. Užtat paskui, kai jau prasideda suprojektuoti darbai, būna verksmo ir dantų griežimo: kodėl su visuomene „neišdiskutuota“ (kaip mėgsta sakyti vienas pasibaigus...
Paauglystėje ant popieriaus surašiau visus mėgstamiausių rašytojus. Buvo malonu vis užmesti akį į tą olimpą ir jausti, kad sąrašas geriausiai apibūdina, kas esu aš. Jame, žinoma, nebuvo nė vienos moters pavardės. Kiek apskritai tuomet buvau perskaičiusi moterų rašytojų kūrinių, pažiūrėjusi moterų režisuotų filmų? Pakaktų vienos rankos pirštų. Todėl nieko keista, kad pradėjusi rašyti pati tekstuose pasitelkdavau vyriškąją giminę....
Kai skaitysite šį tekstą, Lietuva švęs Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šia proga žurnalistai, įvairaus plauko knygiai sveikins vienas kitą, valdžios žmonės – visą Lietuvą. Dauguma internetinių leidinių įdės žinutę, nurašytą iš „Wikipedios“ – ką čia kasmet nauja pasakysi. Kai kuriuose internetiniuose burbuluose pokšės virtualūs šampano buteliai. Na, gal ir nebus taip linksma kaip per Jonines, bet vis pro...
„Proto miegas gimdo pabaisas“, – užrašė ispanas Francisco Goya (1746–1828) vienoje garsiausių graviūrų. Manau, tas pat saldus miegutis gimdo ir pasakojimus apie genijus, pageidautina, išprotėjusius. Vienas jų – F. Goya. Išprotėjęs genijus, apkurtęs dėl paslaptingos ligos. Tvankias Madrido naktis virpina jo geidžiančių kilmingų damų vėduoklės, tolumoje girdėti kankinamų žmonių klyksmai, arenoje liejasi buliaus kraujas, grasinančiai ska...
Prisimindamas savo vaikystės žaidimus galiu tik stebėtis, kad juose nebuvo jokio (net ir paslėpto) bandymo pažeminti kitas tautas ar etnines grupes. Nei žaisdami indėnus, nei rusus ir vokiečius, nei lenkus tankistus (įkvėpimo šaltinis buvo serialas „Keturi tankistai ir šuo“) kitų tautų neniekinome ir nežeminome. Tai buvo vaidmenys, kuriuos atlikę vėl bendraudavome su kiemo vaikais nepriklausomai nuo jų tautybės. Tiesa, reikėtų paminėti, kad ši...
Pseudoarcheologas bei verslininkas Semiras Osmanagićius 2005 m. nukeliavo į Visoko miestą Bosnijoje ir Hercegovinoje. Pamatęs piramidės formos Visočikos kalną nusprendė, kad tai prieš 12 tūkst. metų žmonių rankomis statytos didžiausios piramidės pasaulyje liekanos. Istorija tuo galėtų pasibaigti, bet čia buvo tik pradžia. S. Osmanagićius ją pavadino bosnių piramide, įkūrė fondą „Archeologinis parkas: saulės fondo bosnių piramidė“. Sugebėjo gauti leidimą kasinėji...
Pasaulis pilnas erzinančių dalykų. Pavyzdžiui, žodžių. Štai internetai praneša, kad iš daugybės atliktų apklausų paaiškėjo, jog, tiesą sakant, bet kuri jums žinoma populiari angliška frazė baisiausiai erzina daugybę amerikiečių. „Empower“? Taip! „Think out of the box“? Aišku! „At the end of the day“?* Žinoma! O jei Lietuvoje vyktų labiausiai erzinančios frazės rinkimai, tokie populiarūs anglakalbiame interne...
Kalbuosi telefonu su garbaus amžiaus žmogumi, žinoma, aptariame ir koronavirusą – kas prasirgo, kas jau paskiepytas. Vyriškis ir pasakoja: „Mano draugas sirgo, tai sakė, kad baisiausias dalykas buvo depresija – nieko nebesinorėjo gyvenime daryti.“ Mano antakiai pakyla – pasirodo, vyresnio amžiaus vyrai dabar kaip niekur nieko pasakoja vienas kitam ir apie savo psichikos sveikatą. Ką jau kalbėti apie visokius praeivius. Žingsniuojant palei...
× Aušra Maldeikienė Daugiau kaip pusšimtį metų mano gyvenimas buvo surikiuotas pagal aiškią logiką – Bažnyčia, vaikai, virtuvė. Seka kartais keisdavosi, bet esmė – ne. Kol vieną gražią dieną (diena tikrai buvo graži jau vien dėl to atsivėrimo) supratau, kad vaikai užaugo; virtuvės, kaip ir viso kito ploto, kurį galėčiau puoselėti, ravėti ir gražinti, nebeturiu; o Bažnyčia prakalbo keiksmažodžiais. Keiksmažodžiai pylėsi nuo altorių. Keiks...
Jei kūnas nėra daiktas, tai jis yra situacija; jis – mūsų galimybė užvaldyti pasaulį ir mūsų ketinimų eskizas. Simone de Beauvoir Lytiniais dalykais ir lytiniais skirtumais susidomėjau gana anksti. Savaitiniame darželyje, kuriame kartais likdavau nakvoti, buvo tradicija – berniukai ir mergaitės mainais vieni kitiems rodydavo tai, kas paprastai slepiama. Jau darželyje žaisdami įsimylėdavom mergaites ir pasiskirstydavom, kuris kurią ves. Kieme draugavau su...