Teatras


Ilgai laukta Krystiano Lupos Wilfredo Georgo Sebaldo autofikcinio kūrinio „Emigrantai“ inscenizacija 2023 m. Avinjono festivalyje nepasirodė. Nepasirodė ir Šveicarijos „Comédie de Genève“, darbai sustojo likus kelioms dienoms iki premjeros dėl sekinančių repeticijų bei kūrybinės grupės ir Krystiano Lupos nesutarimų. Metus trukęs konfliktas visgi baigėsi ilgai laukta premjera sausio 13 d. Paryžiaus Odeono teatre. Ta savaitė Europoje buvo itin ša...


Neseniai buvo išleista pianistės Mūzos Rubackytės autobiografinė knyga „Gimusi po fortepijonu“ („Tyto alba“, 2022), o dabar klasikinei muzikai neabejingus žiūrovus traukia dokumentinio filmo „Mūza“ (vasario 27 d.) seansai. Knyga buvo sukurta groti, o ne rašyti mokančio žmogaus, naivus gimnazistės užrašų stilius nesiekė profesionalės grojimo lygio, todėl portretinės „antros dalies“ tikrai reikėjo. Kokia ji? Pilnametražis filmas...


Paulius Ignatavičius. Kodas F32

2024-03-05 18:48:03

Alytaus miesto teatro jau devintą kartą rengtame dramaturgų konkurse ši pjesė buvo įvertinta pirma vieta. Spausdiname ištrauką.     JI. Valgysi? JIS. Valgysiu. Pauzė. JIS. Kas yra? JI. Šiandien buvo labai sunki diena. Pavargau.  JIS. Suprantu.  JI. Ką tu supranti? Ką tu supranti? JIS. Nepyk ant manęs iš karto. Kaip tu jautiesi? JI. Nagi sakau, kad pavargusi.  JIS. Bet tu ne tik pavargusi.  JI. Ką tu nori žinoti? Atstok.&nbs...


    Jaques’o Offenbacho operos „Hofmano istorijos“ premjerai skirtoje spaudos konferencijoje spektaklio dirigentas ir muzikos vadovas Sesto Quatrini sakė, kad mėgsta balansuoti ties plona raudona linija, kuri skiria triumfą nuo pralaimėjimo. Reikėjo suprasti: ši LNOBT premjera gali tapti viena arba kita, nes žiūrovams pateikiama kontroversiška režisūrinė koncepcija. Apie savitą, šiuolaikišką požiūrį į veikalą samprotavo ir režisierius F...


× Ilona Iida Simes Žinomas Helsinkio „Q-teatteri“ teatro ir kino aktorius darbe mėgsta pats gvildenti savo vaidmenis, nors jo tipo žmogui tai kartais ir užtrunka. Kartais jam tiesiog patinka atsipalaiduoti filmų draugijoje – žiūrėti, ne vaidinti.     Viskas prasidėjo 1990 m. Helsinkio Tiolio rajone, kur jauni, laisvai samdomi aktoriai, vadovaujami primus motor Antti Raivio (1962–2023), įkūrė naują teatrą. Jau pirmaisiais gyvavimo metais, spektak...


Seniai Lietuvos teatro scenoje nebuvo tokio drąsaus, su visuotine perdėto korektiškumo banga nesitaikstančio, pagavaus plačiosioms masėms ir ne tik joms spektaklio kaip Jaunimo teatro naujametė premjera „Ūbas Caras“. Susikirtus dviejų iškilių praėjusio meto politinės satyros kūrėjų – studentų „Šėpos“ teatro įkūrėjo – režisieriaus Gintaro Varno ir maištingojo, provokuojančio spektaklio „P. S. Byla O. K.“ dramaturgo Sigito...


    Pačiame viduržiemyje Vilniuje virš LNOBT pakibo Jacques’o Offenbacho muzikos debesis „Hofmano istorijos“ (sausio 28 d., LNOBT). Ir man keturias valandas po juo pasėdėjus nublanko visos aktualijos, tiksliau, gyvenimas virto egzistencija, operos dovanota būtimi, guodžiančia, kovinga, viltinga. Aplankė keista, bet tą vakarą neginčytina mintis, kad štai tokia totali opera – ne literatūra, ne kinas, ne dramos ar šokio teatras – yra...


Liūdesio elegijos traviatas išgirdus   Ženkliukas. XX a. 7–9 dešimtmetis, žalvaris, emalis, 21 × 14 mm. Gamintojas: Vilniaus DDG kombinatas „Dailė“. Iš Trakų istorijos muziejaus rinkinių   Sutinku, kad pavadinimas kvailas, nes mūsų Nacionalinei operai (LNOBT) atsitiktinių žiūrovų ir paties teatro rinkodarinės miglos pūtėjų akimis (ir ausimis) sekasi puikiai: salės pilnos, tiesiog nuolatinis anšlagas, gauti bilietą sunku....


    Po filmo „Priscilla“ („Žiemos dienoraštis (II)“) būtina peržiūrėti „Maestro“ – ta pati vieta, tas pats laikas. Įdomu, ar Leonardas Bernsteinas (1918–1990) mėgo klausytis Elvio Presley’o? Šiaip ar taip, trys maestro vaikai tada ir ten tikrai jo klausėsi. Abi biografijos ekranui pateikiamos per tą pačią patikrintą prizmę (norėjau parašyti, tarką): santykius su moterimi, šeimą. Leonardas ir Felicija...


    Į patį 2023-iųjų galą Jaunimo teatro scenoje be reklamos spėjusį įšokti „Ūbą Carą“ (gruodžio 31 d.) vertinu kaip vis tiek pasireklamuojantį – pavadinimu. Nugvelbtu iš grotesko klasikos. Jeigu lygindami čia įrašysim Alfredo Jarry pjesę „Ūbas karalius“ apie Lenkijos (!) karalių, tai naujasis spektaklis bus jam, taip sakant, devintas vanduo nuo kisieliaus. Tada paraleliai su A. Jarry galėtume minėti ir Šekspyro „Makbe...