Teatras

Visi rusų Aukso amžiaus klasikai, neabejoju, patvirtintų Antono Čechovo žodžius: „Gražu yra tik tai, kas rimta“ („Художественное произведение непременно должно выражать какую-либо боль­шую мысль. Только то прекрасно, что серьезно“; A. Čechovas. „Žuvėdra“). Žinoma, dabar menininkai ginčytųsi ir net teigtų atvirkščiai. Toks mūsų amžius, šitaip jį suprantame, vadinasi, taip turi būti. Bet kai tas dabartinis kūrėjas ryžtasi itin artimam kontaktu...


Dar tik antrą kartą Klaipėdoje vykstantis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ (birželio 2–25 d.) kritikams nepalankus – vyksta ilgai ir toli. Išbuvau uostamiestyje savaitę, nemačiau žadėtos „vinies“ – lenkų spektaklių. Vis dėlto suvokiau, kad šitos naujos meninės formos braižytojai – teatro direktorius Tomas Juočys, meno vadovas Gintaras Grajauskas, festivalio organizatorė Ineta Baužytė – yra savotiški kūrėjai. Jie važinėjo, ieškojo, o dabar paprasčiausiai rodo, ką rado. Neklykauja kaip s...


Skaidrė Baranskaja. Nemiegok!

2018-06-10 18:03:23

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’18“   „Nicht Schlafen“ (vok. nemiegok) – reikalauja Alainas Platelis šokio kūrinyje tokiu pavadinimu. Ne, šiame spektaklyje, kurio autorystė priklauso ne vien A. Plateliui, bet ir skulptorei Berlinde de Bruyckere, ir kompozitoriui Stevenui Prengelsui, taip pat aštuonetui šokėjų (plius viena šokėja), užmigti neįmanoma. Šokėjai scenoje atrodo taip pat priverstinai nemiegantys, būdraujantys kažin kokio pavojaus akivaizdoje,...


1982 m. Kauno dramos teatre Gyčio Padegimo sukurtas „Mūsų miestelis“ akimirksniu tapo kultinis ir kvėpavo dar ilgai. Amerikiečių rašytojo Thorntono Wilderio (1897–1975) šviesaus liūdesio pasaulėjauta tiko ir paprastam, ir išrankiam žiūrovui. Režisierius, ant kėdžių susodinęs mirusius artimuosius, prakalbino juos taip natūraliai, kad kaito ir daužėsi širdis. Kodėl „Miestelis“ anuomet mums buvo toks reikalingas? 2018 m. pradžioje Klaipėdos jaunimo teatre pastatytas „Mūsų miestelis“ atvežamas į Vi...


Įžengus į salę visų pirma žvilgsnis užkliūva už perregimos širmos – ketvirtosios sienos, atskiriančios sceną nuo žiūrovų. Per NOA performansą „Blogi orai“ žadama daug dulkių, LNDT savanorės dalija respiratorius – gal ir uždanga tam, kad publika neužsikosėtų? Gęsta šviesos, ant širmos pasirodo lengva kliše dvelkiantis vieno iš scenoje stovinčių mechanizmų šešėlis. Jį palengva suka merginos ranka. Staiga vietoje šešėlio įsižiebia projekcija. Joje – vyrukas, įnirtingai gestikuliuojantis ir kapota g...


Pokalbis su šiais metais „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota dramos teatro debiutante.   Tavo pradžia teatre – išties sėkminga. Kaip į jį patekai? Nuo mažens žinojai, kad nori vaidinti, ar tai buvo spontaniškas sprendimas? Nuo mažens norėjau būti scenoje. Lankiau dainavimo pamokas muzikos mokykloje, pasirodydavau su įvairiomis vaikų muzikos grupėmis – scenoje man labai patikdavo, tačiau nebuvau užsibrėžusi, kuo tiksliai norėčiau būti. Vaikystėje neturėjau galimybės dažnai lankytis teat...


Balandžio 15 d. Opera „Į švyturį“ Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė dirba Rusų dramos teatre, nuolat gauna sceninius kryžius, taigi teatrą mato iš arti ir jį išmano. Suprantu, kad išmano ir literatūrą, netgi tokią superliteratūrą, kokią rašė Virginia Woolf. Per jos operos premjerą Vilniuje (kaip gaila, kad tik du spektakliai mizerinėje Menų spaustuvės salėje, dar ir kažkodėl perkirstoje perpus) muzika užlieja ne tik aikštelės erdvę, bet ir tuos tavo procentais apskaičiuotus vidinius vandenis, ir ta...


Į Vilnių iš Maskvos atvežtas Rimo Tumino „Edipas karalius“ (J. Vachtangovo teatras) paliko dvejopą įspūdį. Spektaklis sužavėjo grakščia aktorių vaidyba, apgalvota antikinės dramos interpretacija, nuostabia Fausto Latėno ir Theodorio Abazio muzika, bet pats režisierius nuvylė pasisakymais spaudoje. Liko įspūdis, kad „Edipas karalius“ – tai dar ir kūrinys apie talentingą menininką, išdidų lyderį, atsiskyrusį nuo savo tautos. Kyla net mintis, kad aklasis Edipas, – siekęs šlovės, įtikėjęs savo nepap...


Prieš keletą metų LNDT pasirodžiusio „Didžio blogio“ akimirksnis, kai ant namo stogo šlepteli iš lėktuvo išmestas žmogus, TIKRAI išgąsdino ir pritrenkė. Vengrų režisierius Árpádas Schillingas, sukūręs garsų „kreidos rato“ teatrą ir toliau jį kuriantis tai šen, tai ten, tiki, kad apsibrėžti ratą ir jame suvaidinti veiksmingas socialines scenas galima visur ir iš visko. Jeigu esi mediumo talentu apdovanotas režisierius, tai atvyksti, sugeri aplink tuo laiku tvyrančius aktorių / herojų pojūčius ir ...


Iš mano subjektyvių įspūdžių apie Sauliaus Šaltenio romaną „Kalės vaikai“ kiek daugiau nei prieš du dešimt­mečius: kelis vieno asmens mirties ir gyvenimo variantus jungiantis ir taip įtraukiantis pasakojimas; kitoks Donelaitis; personažų karnavalas, kuriame išskirtinį vaid­menį atlieka Lotė Sužadėtinė. Išskirtinė ji yra ir Klaipėdos dramos teatro naujame Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Kalės vaikai“ . Lyginant su romanu, čia ypač „sukeistinta“. Todėl, nors meilės erosas, pirmiausia siejamas su ...


Draugai