Skaidrė Baranskaja. Bajaderės triumfas

Europos kultūros sostine galima tap­ti nelauktai ir netikėtai, be triukšmingų pareiškimų ir fejerverkų. Vieną sausio vakarą LNOBT, A. Minkaus balete „Bajaderė", šokant atvykusiems Olandijos nacionalinio baleto trupės solistams Jurgitai Droninai ir Isaacui Hernandezui, Vilnius tokia sostine tapo.

„Bajederė“. Martyno Aleksos nuotrauka iš LNOBT archyvo

Dronina – unikali balerina, nes turi šiais laikais retą, tik jai būdingą šokio stilių. Jau vien tik iki begalybės išilginti pas, kitaip tariant, tiesiog paprasti žingsniai, liudija, kad šiai artistei kūno kalboje nėra nereikšmingų dalykų. Kiekvienas galvos posūkis, rankų judesys yra su potekste, ir visa tai jungiasi į apgalvotą romantiško baleto poemą. Apie sudėtingą choreografinę Nikijos vaidmens išraišką turbūt būtų net nekorektiška užsiminti. Jurgita šoka tobulai, ir panašu, kad pati neteikia tam didelės reikšmės. Nors visiems kitiems akivaizdu: Nikija yra viena iš techniškai sudėtingiausių klasikinio baleto partijų. Dronina išgyvena spektaklį ne atskiromis variacijomis ar duetais, o tiesiog pasinerdama į senovinio šedevro misteriją. Balerina, savo talentu pridengdama XIX a. libreto trūkumus, gebėjo sukelti tikrą pasitenkinimo jausmą harmonijos ištroškusiam žiūrovui.

Droninos partneris Hernandezas demonstruoja visai kitą, labiau tarp jaunų žvaigždžių įprastą scenos ir publikos valdymo būdą. Solistas akivaizdžiai teikia prioritetą įspūdingiems piruettes, jete en tournant, assemblé ir visai kitai klasikinio baleto technikai, kuri romantiniame balete retkarčiais balansuoja ties gero skonio riba (pvz., variacija šešėlių veiksme pasižymėjo perdėtai bravūrišku charakteriu, kėlė su baletu „Don Kichotas" susijusių asociacijų). Sunkiai besibraudamas per senovinio libreto peripetijų mišką, šokėjas kartais tarsi įstrigdavo spektaklio veiksmo gijose ir negalėdavo deramai išryškinti savo herojaus Soloro vaidmens. Kita vertus, „Bajaderė", kaip ir dauguma klasikinių XIX a. baletų, yra moteriškas baletas, ir vyriškų vaidmenų epizodai čia tiesiog negali rungtis su pagrindine herojės linija. Galų gale ir dvi vienodo kalibro žvaigždės retai išsitenka vienoje scenoje... Vis dėlto Hernandezas Lietuvos žiūrovui suteikė progą pamatyti, kaip šoka geriausi Europos baleto šokėjai, įvertinti vyriškos technikos pasiekimus ir galimybes, pajusti subtilų, daugiau Vakaruose įprastą asistavimo balerinai stilių.

„Bajaderės" atsiradimas LNOBT repertuare, be abejonės, yra nemenkas iššūkis, reikalaujantis susitelkimo. Deja, atrodo, kad baleto trupės vedliai ir konsultantai ne visada adekvačiai vertina susidariusią situaciją. Neapsieita be nesklandumų ir šiame spektaklyje. Organiškai šalia žvaigždžių besijaučianti ir atrodanti Anastasija Čumakova, puikios Džampės ir Bajaderių vaidmenų solistės, profesionalus kordebaletas (nors kai kurios balerinos galėtų būti dėl savo formų ir mažiau matomos) ne visada išperka sumaitotų mizanscenų nuodėmes. Juo labiau kad šio baleto prigimtis –­ tai pusiausvyra tarp šokio ir draminių elementų. Manau, choreografės statytojos Altynai Asylmuratova ir Liudmila Kovaliova būtų labai nepatenkintos Nikijos ir Vergo dueto eliminavimu, o jeigu ir susitaikytų su tokiu force majeure, tai gerokai pakoreguotų pirmo veiksmo antro paveikslo mizanscenas. Matytame spektaklyje buvo galima tik spėlioti, apie ką gi gestikuliuoja du garbingi vyriškiai – Radža Dugmata ir Didysis brahmanas su baltu nuometu rankose? Nuvylė ir kai kurie antro veiksmo divertismento epizodai. Vienas iš baleto perlų – egzotiškas Dievuko šokis sukėlė juodų minčių, kad trupėje nebeliko techniškai pajėgių vyrų (ypač tokio virtuozo kaip Hernandezas fone). Fakyro Magedavėjos vaidmens kūrėjas irgi nebuvo įdomus ar intriguojantis. Taip pat norėčiau priminti, kad Manu šokį su ąsočiu paprastai šoka solistės statusą turinčios balerinos, o ne tos, kurios tiesiog išmoko tekstą. Visa tai, regis, yra smulkmenos, bet per šias smulkmenas atsiskleidžia ir egzotiško baleto koloritas, ir profesionalus trupės požiūris į publikai pateikiamą kultūrinį produktą.

Gaila, kad retokai matome gerus šokėjus Vilniuje. Visi Maskvos ar Peterburgo žvaigždžių pasirodymai tėra komerciniai, gausiai reklama apipinti „greitojo maisto" projektai. Ažiotažas, kilęs Vilniuje dėl „Bajaderės", liudija, kad mūsų baleto gurmanai nusipelnė tauresnio meniu.

P. S. Žinau, kad yra organizuojamos vienos dienos kelionės į šių metų Europos kultūros sostinę Rygą. Į kelionės kultūrinę programą įeina ir apsilankymas balete „Bajaderė". Akivaizdu, kad latviai teisingai sudėliojo savo kultūrinių prioritetų akcentus, kad jie, be įvairiausių eksperimentinių projektų, siūlo skirti dėmesį ir elitiniam menui.