Teatras

Balevičiūtė R. Rimas Tuminas: Teatras, tikresnis už gyvenimą. Žaidimas Rimo Tumino teatre. – Vilnius: Metodika, 2012. Teatro kritikė Ramunė Balevičiūtė, prieš gerą dešimtmetį tapusi ištikima Rimo Tumino ginklaneše ir elitine Vilniaus mažojo teatro geiša, monografijos apie savąjį guru pratarmėje akcentuoja, jog R. Tumino režisūriniam metodui itin būdingos žaidybinio teatro strategijos ir pakviečia knygos skaitytojus „žaisti drauge“.Teatras – žaidimas rimtas, o monografijos apie iškiliausius mūsų...


Premjeriniai „Eugenijaus Onegino“ spektakliai LNOBT buvo pavasariniai, gegužiniai, o dabar prasidėjo rudeniniai, ir šio kūrinio depresinė, nuvytusio pasaulio spalva lyg ir labiau derinasi prie mūsų aplinkos ir būsenos. Derintųsi, jei būtų konceptualiai brandi, o ne režisieriaus demonstratyviai išlaužta iš piršto. Matytame spektaklyje (spalio 18 d.) mano ausims ir akims „pirmuoju smuiku“ griežė choras ir scenos bei kostiumų dailininkai. Visi kiti, įskaitant Čaikovskį ir Puškiną, liko antrame pl...


Pagaliau sužeisto, sergančio, silpstančio lietuviško sakalo – Antano Garšvos – klyksmas, išsiveržęs iš lifto šachtos Niujorko 34-ojoje aveniu, kirtęs Atlantą, pasiekė tolimoje šiaurėje dunksančius Kauno pastatus: Soboro drambliškas kojas, mindančias į šalis sprunkančius Šančių namelius; garvežiu šniokščiančią raudonplytę Katedrą; ties Pažaislio vienuolynu styrančią salą su joje stovinčia motina, kurios rankose – purvinas drobės gabalas, išsiuvinėtas kryžiukais, o virš jos galvos – angelai ir arc...


Ignas Šlajus. Veido vaidmuo

2012-10-24 14:38:29

Aktorei Jonei Dambrauskaitei „Vaidinime pagausiu sąžinę karaliaus1“, –­ pareiškia Hamletas. Ką tai galėtų reikšti? Sūnaus vaidinimas, tėvo vaiduoklis ir veidmainis karalius, prabilę lietuviškai, syja daugiau, nei jiems patiems atrodytų. Mėginkime tad pažvilgčioti, kas slepiasi už kulisų.Šio straipsnio tikslas yra atskleisti vienos itin senos šaknies žodinę sklaidą lietuvių ir giminiškose kalbose, taip pasiūlant atitinkamą požiūrio kampą į teatrinio vaidinimo prasmę. Tam, jei ir ne išeities tašk...


Juozo Gustaičio laiškas

2012-10-24 14:37:06

Iš teatro istorijos Neseniai Lietuvos literatūros ir meno archyve pavyko aptikti labai įdomų, ilgą (net 10 puslapių) aktoriaus ir režisieriaus Juozo Gustaičio (1912–1990) laišką savo draugui ir kolegai Petrui Kubertavičiui (1897–1964).Gustaitis buvo vienas gabiausių Andriaus Olekos-Žilinsko kurso auklėtinių. 1932 m. baigė Kauno valstybės teatro Vaidybos mokyklą, dirbo šiame teatre, vėliau vaidino Jaunųjų teatre, jam iširus, 1934 m. išvyko į JAV, kur lankė privačią A. Gudman teatrinę mokyklą, ir...


Scenos viduryje ant elektrinės ašies sukasi lunaparko bulius ir žybsi raudona akele. Scenos pakraštyje suręstas medinis koridorius, gudriai nusukantis už kulisų – ten pakabinta kamera transliuos užkulisių veiklą į ekraną galinėje scenos sienoje. Pirmyn! Iš koridoriaus kaip iš košmariško sapno išbėga du nuogi vyrukai ir 20 minučių džeržgiant gitarų „metalui“ daužosi ant grindų. Vyrukai gali būti buliukai, kurie reinkarnavosi į kaubojus, tokius lūzerinius, svajojusius tapti garsiais matadorais, ...


Mąstant apie kraštutinai netradicines krikščionybės simbolių interpretacijas mene, tenka susidurti su nemenku iššūkiu. Ypač kalbant apie šiandienius kūrinius, kuriuose šokiravimas, atrodo, tampa bene svarbiausia poveikio priemone. Ar meninės išraiškos laisvė tikrai neprivalo turėti jokių ribų? Apie meno moralumą, naująsias dogmas ir šventvagystes mene Tomas Taškauskas kalbasi su humanitarinių mokslų daktare, tyrinėjančia Biblijos ir literatūros ryšius, Vilniaus universiteto docente Dalia Čiočyte...


Nenaujas spektaklis Paskaitykime knygelęApie katiną ir pelę.Ta pelytė sūrį graužia,O Rainiukas tykiai šliaužia...        Kostas Kubilinskas Pradedu analizuoti Kapsą (Kubilinską) ir Vilnį (Skinkį) ir vis tiek negaliu jokiu būdu tuo patikėti.    Lionginas Baliukevičius-Dzūkas 2005 m. per nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ skaitymus pristatytas, o po metų – jau ir pastatytas Vytauto V. Landsbergio „Bunkeris“ –­ tai 100 minučių, talpinančių...


Rašytojas, dramaturgas, vertėjas EUGENIJUS IGNATAVIČIUS po ilgos pertraukos vėl žengia į teatro sceną. Paulius Ignatavičius, aktorius bei režisierius, Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatre statantis spektaklį „Nuosprendis-metamorfozė“ (pagal Franzo Kafkos kūrinius, premjera – spalio 11, 12 d.), savo tėvui patikėjo Tėvo vaidmenį. Nors baigėte aktorystės studijas, tačiau nuo tada beveik nevaidinote. Kodėl nepasilikote aktorystėje?Mūsų kursui susiklostė keistos aplinkybės. Bebaigdami kartu su ...


Natūralus klausimas: kas gi tarp jų bendra? Ogi tai, jog kaip tik taip vadinasi šiemetiniame „Sirenų“ teatro festivalyje pasirodysianti teatro trupė iš Ispanijos – „Teatras-mėsinė“ (isp. Carnicería Teatro). Vienintelį kartą – spalio 4 d. – „Sirenose“ bus rodomas didelio pripažinimo sulaukęs šios trupės spektaklis „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ (Muerte reencarnación en un cowboy).Trupės vadovas ir įkūrėjas Rodrigo García laikomas postmodernaus ispanakalbio teatro fenomenu, pagarsėjusiu visam...


Draugai