Teatras

Jaunimo teatro spektaklio „Gupelė“ plakate nupiešta moters pėda, kurios nykštys daug trumpesnis nei kiti kojos pirštai. Turbūt dailininkas, kaip ir aš, prisiminė seną prietarą – kas tavo šeimoje bus galva – vyras ar žmona? Tamaros nykštys patologiškai nutrumpėjęs, taigi ir spektaklyje ji pasirodo kaip tam tikras klinikinis atvejis – guita ir beviltiškai vyro užguita moteris. Panašių personažų gal ieškoti prieštvaninėje literatūroje?.. Tačiau kai spektaklio eigoje imi tai daryti (o eiga lėta lė...


Naujosios mūsų baleto premjeros raktinis žodis būtų, žinoma, Wagneris. Šis kultinis vokiečių mistikas yra kietas riešutėlis ir nūdieniame teatre retas svečias. Net Filharmonijoje jį retai išgirsi – sakoma, kad tik tas dirigentas, kuris tikisi tapti generolu, drįsta groti Wagnerį. Tačiau, kaip prisimename, Richardas Wagneris parašė operą „Tristanas ir Izolda“, taigi to paties pavadinimo mūsiškiame  balete skamba tik aranžuota orkestrinė pasija, kurią sudaro keletas operos epizodų ir „Wes...


Ir pasisekęs kerštas. Dramaturgams, režisieriams, žiūrovams, savo nelemtam aktoriaus pašaukimui visada vaidinti tai, ką gauni, ir taip, kaip liepia. Piktdžiugiškas kerštas atidarant kasmetį teatro sezoną Lietuvoje – ak, jis bus ilgas ilgas, drumstas, sekinantis, stebinantis ir visoks –­ o dabar prašom, pažiūrėkit, ką mes jums PATYS suvaidinsim. Geras teatro aktorius Ramūnas Cicėnas ima ankstyvąją H. Ibseno pjesę „Helgelando karžygiai“ (1857) apie islandų vikingus ir... apverčia ją ant kito šo...


Vilniaus mažojo teatro premjera – Henriko Ibseno „Helgelando karžygiai“ Turbūt nusprendęs šiek tiek atsipūsti nuo televizinių projektų auksinis lietuvių teatro ir kino berniukas aktorius Ramūnas Cicėnas nutarė, jog laikas imtis teatro režisūros. Geresnės vietos už Mažąjį, kuris šiuo metu primena laivą-vaiduoklį, į savo denį priimantį visus, ką tik palaimina aukštybių kapitonas R. Tuminas, turbūt nesurasi. Mažajam tinka viskas, net režisūroje kojų kaip reikiant nespėjęs apšilti R. Cicėnas, sezon...


Vieną balandžio popietę restorane „Vīna studija“, Terbatos gatvėje, susitiko įvairių Latvijos teatrų vadovai ir keli daugiau ar mažiau nepriklausomi režisieriai norėdami pakalbėti apie tai, kas spaudžia teatro žmonių širdis – apie išrankius žiūrovus, nepatenkintus kritikus, pavargusius aktorius ir apie nepakankamą finansavimą. Prie apskritojo stalo kalbasi Dailės teatro direktorius Andris Vitolas, Nacionalinio teatro direktorius Ojaras Rubenis, Valmieros teatro direktorė Evita Sniedzė, režisieri...


Draugai