Naujasis LNDT „Lokis“ kitą rytą po premjeros mano tuščiame ekrano puslapyje pirmiausia iššoka kaip siurprizas jaunimui, kuris vakare plūsteli į sostinės centrą ir paskui ilgai sėdi už apšviestų Vilniaus kabakų langų. Tik jis dar nežino apie tą siurprizą. Kaip nežino Prospero Mérimée novelių ir Vito Luckaus fotografijų. Tačiau pastarieji spektaklyje tampa tik rokerio Bertrand’o Cantat dramatiškos istorijos ramsčiais, ir ačiū Dievui. Po spektaklio pasidomės labiau, dažniau užsuks ir į patį teat...
LNOBT organizuojamas choreografinių dirbtuvių projektas „Kūrybinis impulsas“ – nebloga proga turiningai praleisti gražų vasaros vakarą. Metai po metų į šį renginį gausiai susirenkanti publika turi išskirtinę privilegiją diskutuoti, kvestionuoti, reikšti savo „fe“ ar susižavėjimą, neveikiama (ar neatsižvelgdama) tarptautinės ar vietinės reikšmės autoritetų. Jaunųjų baletas, pasak baletomanų, tarsi išankstinė indulgencija tiek kūrėjams, tiek kritiškai nusiteikusiems žiūrovams. Ir tie „jaunieji“ st...
Mūsų Opera šį sezoną dar parodys vieną premjerą – V. Bellini’o „Kapulečius ir Montekius“ (kurią, kaip ir 2 iš 3 ankstesnių metų premjerų, režisuos, diriguos ir scenografuos keliaujantys per Europą kūrėjai) – ir užsidarys trumpo vasaros atokvėpio. O tiksliau, gigantiško kruizinio meno laivo kapitono karštligiškoms paieškoms. Nors šią minutę senasis kapitonas – kaip baisioje Hauffo pasakoje – prikaltas prie stiebo dar tebėra ant denio. Kas kandidatuos ir ką paskirs? Kas pakeis suskilusias plytele...
Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ yra projektas, pateisinantis kiekvieną į jį įdėtą centą, organizatorių energiją ir žiūrovų lūkesčius. Gana nuosaiki reklama, neįkyri rinkodara, surinkti geriausi pasaulio šiuolaikinio šokio pavyzdžiai – akivaizdi nuoroda į festivalio elitiškumą ir drauge atvirumą norinčiam matyti, girdėti ir kontempliuoti šiuolaikinį meną. Lietuvoje, kurioje Venecijos bienalė ar Guggenheimo muziejus daugumai išlieka terra incognita, festivalis tampa viena iš nedaugelio galimy...
Po itin nesėkmingo sezono LNDT staiga parodė užčiuopęs, nepaleidęs ir ištraukęs į paviršių aukso gyslą – dokumentinį teatrą. Pagal Ignalinos AE darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus ilgai auginta šviežia „Žalia pievelė“ tikrai kažką užaugins tiek teatrui, tiek Visaginui. Prieš kurį laiką šio rizikingo projekto organizatoriai buvo nusivežę žurnalistų govėdą į „išplėstinę“ spaudos konferenciją IAE, ir tada po ilgos stalkeriškos / soliariškos apžvalgos bent jau aš nusprendžiau: ne, misija neįm...
Su šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ (balandžio 17–23 d.) dalyviais ir žiūrovais kalbėjosi Birutė Asevičiūtė Gabrielė Labanauskaitė, festivalio vadovė, poetė ir dramaturgė „Dramokratijoje“ susitinka dramaturgai bei jų tekstus užduota tema „Čia ir dabar. Socialinė drama“ interpretuojantys režisieriai. Ar bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms? Žinoma. Dramaturgas rašo vienas, o per kūrybines dirbtuves, festivali...
„Linkiu visiems pajusti Édith dvasią, jos kvapą erdvėje virš scenos ir aplink sceną... Pajusti jos šešėlį, krintantį ant scenos.“ Taip žiūrovą palaimino choreografas Mauro Bigonzetti, pristatydamas baletą „La Piaf“. Atrodytų, irgi mat algoritmas: pajusti Piaf dvasią. Paleisk „Rien de rien, je ne regrette rien“ garso takelį, išstumk į sceną kokią kenčiančią, smagiai bateliais kaukšinčią baleriną, porą baletinių mačo,...
Pirmas veiksmas. Ignalinos AE (balandžio 19 d.). Pasas, šachta, grafitas, strypas, cilindras, turbina, cirkonis, kasetė. Perbraukti, neliesti, nefotografuoti, nedėti, viską palikti, nusirengti, neperžengti, palenkti galvą, nusiplauti. Baltos drobulės ant nuogo kūno, baltos klumpės, mėlynas šalmas ir greitu žingsniu tiesiais kilometriniais koridoriais, suktais laiptais, sustojimas prie medijų išreklamuotų reaktoriaus grindų skritulio su kasetėmis ir „smegenų centro“ su dviem maloniai rusiškai...
Bilietą į spektaklį, rodomą Kaune, padovanojo dešimtokas brolis, negalėjęs į jį nuvykti. O šį jam padovanojo skaitovų konkurse. Taigi saulėtu traukiniu iš Vilniaus leidausi Kaunan. Ką tik užgimę spinduliai pro stiklą šildė ir artėjantis spektaklis kėlė laukimo džiaugsmą. Deja, spektaklis įvyko ir... neįvyko. Paklausite – kodėl? Gyvenimas kupinas žiaurumo, tragedijų, likimo kirčių, tačiau, tik stengdamiesi akcentuoti teigiamus dalykus, mes galime tapti lai...
Balandžio 12 d. publikai pristatytą spektaklį „Fantazijus“, manau, galima pavadinti bandymu išgelbėti varganą 27-ąjį Mažojo teatro sezoną. Taip, atsinaujinęs „Maskaradas“, kuriame Ninos vaidmuo patikėtas Indrei Patkauskaitei, – išties šventė. Tai vienas iš ryškiausiai mūsų teatro padangėje šviečiančių spektaklių, tad ačiū režisieriui, suteikusiam galimybę jį pamatyti ir jaunajai kartai. Tačiau projektas „Susi...