Teatras

Šį sezoną jau ir mūsų dramos scenose prakuto spektakliai be tradicinės dramaturgijos. Pirmyn ant podiumo be drabužių – virpantys, gundantys, gėdingi ir patrauklūs! Nuogi ir nuoširdūs. Komunikuojantys. Eseistiniai. Štai į kokią sieną bumbtelėjo režisūrinis teatras, kelis dešimtmečius malęs į miltus ir kepęs bandeles iš Šekspyro, Čechovo ir visų likusių metrų. Nors gal tai ir ne siena, gal kosmosas, ir tuoj ims veikti laisvės, lygybės, brolybės motoras, ankstesnę dramaturginę vergovę regėsim ti...


Žinoma, jūsų karjera pavydėtina – vadovaujate vienam iš seniausių Rusijos V. Majakovskio teatrų, tačiau kas vis dėlto laiko jūsų lietuvišką sielą Maskvoje? Maskviečiai dažniausiai pakrikę, be ceremonijų, atviraširdžiai – šie bruožai svetimi tipiškam lietuviui. Kaip atsakyti į jūsų klausimą? Pirmajai – aktoriaus – profesijai pasirodžiau visiškai netinkamas. Niekur nepritapau ir 25 metų tapau problema savo tėvams –­ nieko iš mūsų sūnaus neišėjo... Ant­rąja profesija tapo režisūra, tiesa...


Spalio 29-ąją Kauno dramos teatro Ilgoji salė pavirto akmenine Henriko Ibseno tvirtove – čia pristatytas režisierės Monikos Klimaitės spektaklis „Kai mirę nubusim“. Sunku sutvardyti jaudulį, užplūstantį kiekvieną sykį apsilankius šioje salėje, – reikia pripažinti, jog Lietuvoje tokių teatro erdvių tragiškai trūksta. Sunkiai įsivaizduojama vieta, kurioje geriau pritiktų tokie spektakliai kaip Rolando Kazlo „Palata“, ir ši Klimaitės interpretacija be Ilgosios salės taip pat netektų šiaurietiškos m...


Ooo, geležinio tinklo tvora ir garsiakalbiai tuoj pat primena „Kvad­ratą“. Pjesės teksto naudojimas tik režisūriniams šuoliukams, tik režisieriaus čiuožimui nešančia banga – „Pirosmanį“. Gal ir per anksti šūkčioti, bet! Atrodo, Jaunimo teatrui pagaliau iškrito Dangaus mana – Olga Lapina! Jauna klaipėdietė, GITIS’o mokinė, „Stebuklingosios kreidelės“ Rusdramyje ir „Brangusis atrakcionų parko dėdė“ Mažajame statytoja, nežinau kokiais vėjais atpūsta, debiutuoja ir Jaunimo teat­re –­ rodo savo mėgs...


Ironiškas požiūris į seksą plius konfeti ir humoras. Pasirodo, Warlikowskis sugeba nuostabiai įsijausti į miesčionio menininko vaidmenį. Geriausia to žodžio prasme, kuria miesčioniškos yra, pavyzdžiui, Woody Alleno komedijos. O Naujojo teatro aktoriai sugeba pavergti publiką ir šį naują režisieriaus humoro jausmą meistriškai perteikti. Ne taip vykusiai spektaklio kūrėjai griebiasi aliuzijų į dabartį. Tokia aliuzija galima laikyti dviejų treninguotųjų su gobtuvais vulgarius homofobiškus šūksni...


Šio rudens „Sirenos“ šveicarų muzikiniu spektakliu „Karališko dydžio“ pasibaigė, o man tik prasidėjo. Galėjo prasidėti. Šiandien iš žodžio „sirenos“ reikšmių teatro festivalio ideologijai rinkčiausi supertradicinę, labiausiai teatrinę, mitologinę su undinėmis ir Odisėju, kuris užlipdo jūrininkų ausis vašku, o pats prisiriša prie laivo stiebo. Tarptautinis festivalis „Sirenos“ per 13 gyvavimo metų dažniau ir mieliau rinkosi aktualų gatvinį – perspėjantį sirenų įvaizdį. Ir šiemet meno vadovė A...


Kamerinė Kauno mažojo teatro salė skendi 5 dešimtmečio atmosferoje – čia pristatoma prancūzų rašytojo, absurdo teatro atstovo Jeano Genet pjesė „Tarnaitės“. Genet – maištininkas, pjesėmis kovojęs su primestomis normomis, prievarta ir pažeminimu. Jo kūrinių veikėjai – dažniausiai pažeminimo aukos, siekiančios bet kokiu būdu rasti savo vietą. Pjesė „Tarnaitės“ – jokia išimtis. Dvi seserys nuo neapykantos despotiškai šeimininkei geba išsilaisvinti tik vaidindamos tarnaites ir jų ponią. Spektakliu...


Regis, pastatas Vilniuje, Radvilų g. 5, netrukus bus nugriautas ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir naujagimių skyrius susilygins su žeme. Bet kol kas, tarpuvaldžiu, pastato trys aukštai su daugybe palatų ir koridorių užleido vietą spektakliui-akcijai „Eglė žalčių karalienė“ (LNDT ir OKT). Totaliai tragiškas lietuvių mitas ir austrų rašytojos E. Jelinek šviežias kūrinėlis „Prašytojai“ apie pabėgėlius, trumpam okupavusius Vienos bažnyčią, o dar lietuvių internautų atsiliepimai laukia...


Jeigu Vilniaus Odminių gatvės teatras dažniausiai įvaro neviltį, tai Ašmenos krypties OKT sužadina viltį. Nesenstantis mūsų Oskaras, pradėjęs 18-tą sezoną, atrodo, tik prieina, mosteli rankele ir tame siaurame „grabe“ sušmėžuoja gyvybė. Duok jam taburetę – ir ant jos pastatys teatrą. (Nors – nežinau, nežinau – kaip O. Koršunovui pasisektų, pavyzdžiui, Panevėžyje? Ar išgriebtų jis į tą Maestro, matyt, užkeiktą sceną ką nors esmiškai teatriško, jei L. Zaikauskas pasiūlytų milijoną?) O kol kas –...


Tik baigusi miuziklo studijas prestižinėje Londono aktorių mokykloje Royal Central School of Speech and Drama supratau, kiek trunka miuziklo aktorės lavinimas. Mat Lietuvoje šios studijos vos prasidėjo. Praėjusi ilgą, daug laiko ir investicijų kainavusį kelią norėčiau pagelbėti miuziklais besi­dominčiam Lietuvos jaunimui. Kodėl nėra specialistų, galinčių patarti, nukreipti tinkama linkme? Kodėl mažai medžiagos apie miuziklus lietuvių kalba (kartu su Vilniaus kolegija išleidau knygą „Pažint...


Draugai