Teatras

Du lapkričio vakarus Vilniuje, Operos ir baleto teatre, Lietuvos pub­lika bandė iškviesti Harlemo dvasią. Gausiai į spiritizmo seansą susirinkę žmonės neabejojo, kad jų viltys pasiteisins – egzotiško pavadinimo Harlemo šokio teatras iš Niujorko į mūsų lietingą kasdienybę atneš afroamerikiečių saulės, deginto cukraus kvapo ir visokių kitokių karštų nutikimų. Pirmą vakarą, lapkričio 12 d., dvasia taip ir nepasirodė. Skambus vakaro pavadinimas „Harlemo spalvų baletas“ dek­laravo įspūdingesn...


Vietoj įžangos – digresija į finišą. Seniai, o gal ir niekada, pasibaigus spektakliui, nemačiau tiek daug besišypsančių žmonių. Kas nutiko? Ne, scenoje nepasirodė stalo žaidimų amatininkai. „Kyla man noras pokštaut“, – dainavo Algirdas Kaušpėdas, ketindamas numesti savo akmenį toli, toli... Panašią išeitį siūlo ir režisieriaus Jono Tertelio bei Klaipėdos jaunimo teatro aktorių spektaklis „R. E. M.“ – panardina į fantasmagorišką sapną ir leidžia apsivalyti. Rasti tokį dažnį, kuris eteryje skleist...


Nederėtų rašyti apie tai, prie ko esi prisidėjęs, tačiau Lietuvos choreografų atkurtų kūrinių koncertas „Baleto atmintis“, vykęs Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 2017 m. spalio 18 d., – daugelio žmonių darbo rezultatas ir kaip baleto istorikas turėčiau pasirūpinti bent faktų išsaugojimu. Ilgai dirbant Lietuvos kultūros tyrimų institute rinkta lietuviškojo baleto istorijos medžiaga šį kartą materializavosi ne straipsnio ar knygos, o koncerto pavidalu. Pritarę sumanymui Nacionalinės M. K....


Režisierius ir Maskvos Gogolio cent­ro teatro meno vadovas, stovintis skersai gerklės Rusijos meno cenzūrai, Kirilas Serebrenikovas negalėjo atvykti į Vilniuje vykstantį „Sirenų“ festivalį, nes jam teismo sprendimu skirtas namų areštas. Tačiau jo spektaklis „Artimas miestas“, Latvijos nacionaliniame teat­re pastatytas pagal lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, sutraukė pilną LNDT salę žiūrovų – nuo parterio iki amfiteatro palubių. Spektaklio premjera Rygoje įvyko šių metų kovą, o pat...


Spalio 4 d. „Menų spaustuvėje, Vilniaus Šiltadaržio gatvėje, „Sirenų 2017“ pirmajam pasirodymui – „Nachlass, kambariai be žmonių“ – įrengta 8 kambarėlių kapsulė, kažkas panašaus į A. Tarkovs­kio „Soliario“ išlenktą koridorių su sandariomis durimis, už kurių visko gali atsirasti ir atsitikti. Filme atsitinka praeitis, išsukanti į gyvenimo kosmose paviršių tai, kas buvo ir pasibaigė, bet iš sąmonės neišsitrynė. Anot A. Tarkovskio, tai itin skaudi, tiesiog užmušanti akistata (knygos autorius S....


Jūratė Visockaitė. Nežinau

2017-10-11 22:00:46

Gabrielė Tuminaitė Vilniaus mažojo teatro sezoną atidarė prancūzų romantiko (ir ciniko) Alfredo de Musset (1810–1857) pjese „Fantazijus“. Originalus pasirinkimas, bet genetiškai pateisinamas. Rimo Tumino ir jo teatro meninės fantazijos neišeina už normatyvios leksikos ribų, „prekyba poveikiu“ čia nesivadovaujama. Tiesą sakant, pasiilgau R. Tumino dvasios meno Vilniuje. Režisierė pasiėmė dvilypę komediją-dramą, kurios centre yra pats autorius, poetas, girtuoklis ir mergišius Alfredas. Jo varda...


Naujasis LNDT „Lokis“ kitą rytą po premjeros mano tuščiame ekrano puslapyje pirmiausia iššoka kaip siurprizas jaunimui, kuris vakare plūsteli į sostinės centrą ir paskui ilgai sėdi už apšviestų Vilniaus kabakų langų. Tik jis dar nežino apie tą siurprizą. Kaip nežino Prospero Mérimée novelių ir Vito Luckaus fotografijų. Tačiau pastarieji spektaklyje tampa tik rokerio Bertrand’o Cantat dramatiškos istorijos ramsčiais, ir ačiū Dievui. Po spektaklio pasidomės labiau, dažniau užsuks ir į patį teat...


LNOBT organizuojamas choreografinių dirbtuvių projektas „Kūrybinis impulsas“ – nebloga proga turiningai praleisti gražų vasaros vakarą. Metai po metų į šį renginį gausiai susirenkanti publika turi išskirtinę privilegiją diskutuoti, kvestionuoti, reikšti savo „fe“ ar susižavėjimą, neveikiama (ar neatsižvelgdama) tarptautinės ar vietinės reikšmės autoritetų. Jaunųjų baletas, pasak baletomanų, tarsi išankstinė indulgencija tiek kūrėjams, tiek kritiškai nusiteikusiems žiūrovams. Ir tie „jaunieji“ st...


Mūsų Opera šį sezoną dar parodys vieną premjerą – V. Bellini’o „Kapulečius ir Montekius“ (kurią, kaip ir 2 iš 3 ankstesnių metų premjerų, režisuos, diriguos ir scenografuos keliaujantys per Europą kūrėjai) – ir užsidarys trumpo vasaros atokvėpio. O tiksliau, gigantiško kruizinio meno laivo kapitono karštligiškoms paieškoms. Nors šią minutę senasis kapitonas – kaip baisioje Hauffo pasakoje – prikaltas prie stiebo dar tebėra ant denio. Kas kandidatuos ir ką paskirs? Kas pakeis suskilusias plytele...


Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ yra projektas, pateisinantis kiekvieną į jį įdėtą centą, organizatorių energiją ir žiūrovų lūkesčius. Gana nuosaiki reklama, neįkyri rinkodara, surinkti geriausi pasaulio šiuolaikinio šokio pavyzdžiai – akivaizdi nuoroda į festivalio elitiškumą ir drauge atvirumą norinčiam matyti, girdėti ir kontempliuoti šiuolaikinį meną. Lietuvoje, kurioje Venecijos bienalė ar Guggenheimo muziejus daugumai išlieka terra incognita, festivalis tampa viena iš nedaugelio galimy...


Draugai