Teatras

Po itin nesėkmingo sezono LNDT staiga parodė užčiuopęs, nepaleidęs ir ištraukęs į paviršių aukso gyslą –­ dokumentinį teatrą. Pagal Ignalinos AE darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus ilgai auginta šviežia „Žalia pievelė“ tikrai kažką užaugins tiek teatrui, tiek Visaginui. Prieš kurį laiką šio rizikingo projekto organizatoriai buvo nusivežę žurnalistų govėdą į „išplėstinę“ spaudos konferenciją IAE, ir tada po ilgos stalkeriškos / soliariškos apžvalgos bent jau aš nusprendžiau: ne, misija neįm...


Su šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ (balandžio 17–23 d.) dalyviais ir žiūrovais kalbėjosi Birutė Asevičiūtė Gabrielė Labanauskaitė, festivalio vadovė, poetė ir dramaturgė „Dramokratijoje“ susitinka dramaturgai bei jų tekstus užduota tema „Čia ir dabar. Socialinė drama“ interpretuojantys režisieriai. Ar bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms? Žinoma. Dramaturgas rašo vienas, o per kūrybines dirbtuves, festivali...


„Linkiu visiems pajusti Édith dvasią, jos kvapą erdvėje virš scenos ir aplink sceną... Pajusti jos šešėlį, krintantį ant scenos.“ Taip žiūrovą palaimino choreografas Mauro Bigonzetti, pristatydamas baletą „La Piaf“. Atrodytų, irgi mat algoritmas: pajusti Piaf dvasią. Paleisk „Rien de rien, je ne regrette rien“ garso takelį, išstumk į sceną kokią kenčiančią, smagiai bateliais kaukšinčią baleriną, porą baletinių mačo,...


Pirmas veiksmas. Ignalinos AE (balandžio 19 d.). Pasas, šachta, grafitas, strypas, cilindras, turbina, cirkonis, kasetė. Perbraukti, neliesti, nefotogra­fuoti, nedėti, viską palikti, nusirengti, neperžengti, palenkti galvą, nusiplauti. Baltos drobulės ant nuogo kūno, baltos klumpės, mėlynas šalmas ir greitu žingsniu tiesiais kilometriniais koridoriais, suktais laiptais, sustojimas prie medijų išreklamuotų reaktoriaus grindų skritulio su kasetėmis ir „smegenų centro“ su dviem maloniai rusiškai ...


Bilietą į spektaklį, rodomą Kaune, padovanojo dešimtokas brolis, negalėjęs į jį nuvykti. O šį jam padovanojo skaitovų konkurse. Taigi saulėtu traukiniu iš Vilniaus leidausi Kaunan. Ką tik užgimę spinduliai pro stik­lą šildė ir artėjantis spektaklis kėlė laukimo džiaugsmą. Deja, spektaklis įvyko ir... neįvyko. Paklausite – kodėl? Gyvenimas kupinas žiaurumo, tragedijų, likimo kirčių, tačiau, tik stengdamiesi akcentuoti teigiamus dalykus, mes galime tapti lai...


Balandžio 12 d. publikai pristatytą spektaklį „Fantazijus“, manau, galima pavadinti bandymu išgelbėti varganą 27-ąjį Mažojo teatro sezoną. Taip, atsinaujinęs „Maskaradas“, kuriame Ninos vaidmuo patikėtas Indrei Patkauskaitei, –­­ išties šventė. Tai vienas iš ryškiausiai mūsų teatro padangėje šviečiančių spektaklių, tad ačiū režisieriui, suteikusiam galimybę jį pamatyti ir jaunajai kartai. Tačiau projektas „Susi...


Ko tik neprisiskaitai atėjęs į šiuolaikinio šokio spektaklį. Kūrėjai paradoksaliai pamiršta, kad šokis – tai kalbėjimo ir išraiškos forma, kai neužtenka žodžių arba jie tiesiog nereikalingi. Žiūrovui pasiseka, jeigu nespėja perskaityti anotacijų, paaiškinimų, choreografinio teksto komentarų ir kitų jam skirtų „epistoliarijų“. Stebėtojas tampa laisvas rinktis, kokiame sąmonės, pasąmonės, nesąmonės ir asmeninio suvokimo sluoksnyje ...


Nacionalinio dramos teatro ideologai Martynas Budraitis ir Rolandas Rastauskas šį sezoną svaidosi reklaminiais šūkiais ir štai jau „išjudino drąsą“ – ne tik savo, bet ir poeto bei pradedančio dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus. Jis ėmė ir perrašė Čechovą! LNDT reper­tuare juodu ant balto užrašyta „Trys seserys“, tačiau scenoje girdėti tik jų vardai (nors ir jie „padruskinti“), pabiros pjesės frazės, matyti personažų šešėliai, ne, griaučiai. Kaip sako artistė Arkadina („Žuvėdra“) per savo sūnaus ...


Andriau, Vilniaus mažajame teatre rodomas spektaklis „Europiečiai“ (rež. Paulius Ignatavičius), kuriam parašėte tekstą pagal Aischilą ir kitus klasikus. Tačiau visų pirma esate teatro kritikas. Kurį iš vaidmenų – kritiko ar dramaturgo – atlikdamas jaučiatės geriau? Beveik dešimtmetį visiems aiškinu, kokie jie kvailiai, ir dabar staiga pats išeinu į sceną... Baimės ir jaudulio apstu. Kita vertus, kažkada esu pusiau juokais pasakęs, kad p...


Pamela Lyndon Travers (1899–1996), pirmą apsakymą apie Merę Popins parašiusi 27-erių, pati vaikų neturėjo. Kai galiausiai būdama 40-ties vieną įsisūnijo (jis buvo iš dvynių, bet dviejų vaikų jai buvo per daug), auklėjo jį taip metodiškai, kad, vos tapęs pilnamečiu, jis pabėgo nuo mamos ir ėmė gerti. Prisiekusi okultistė rašytoja ir žurnalistė Pamela turėjo daugybę romanų su vyrais ir moterimis, sulaukė šlovės ir pinigų, bet realiame gyvenime, savojoje Vyšnių gatvėje, nesujungė dangaus ir žemės d...


Draugai