Teatras

1922 m. balandžio 25 d. įvyko „Apsigavusio pavyduolio“ premjera. Šis prancūziškas Kromelinko farsas, Mejerholdo ir jo mokinių paruoštas „laisvosiose dirbtuvėse“, (…) tapo reikšmingu įvykiu rusų teatro istorijoje ir apskritai teatro istorijoje. Mejerholdo kūrybos biografijoje tai yra vienas nuostabiausių ir tobuliausių darbų. „Apsigavęs pavyduolis“ – pirma ir įspūdinga Mejerholdo mokyklos aktorių meistriškumo d...


…Vadinki vandalu maneNusipelniau aš šito vardo.   Prisipažįstu, prieš rašydamas šias eilutes ilgai dvejojau. Bijojau. Paskui nusprendžiau surizikuoti.Kai įsitikinau, jog „Hugenotai“ ir „Rigoletas“ manęs nebeprablaško, staigiai mečiausi į kairįjį frontą. To priežastimis buvo I. Erenburgas, parašęs knygą „O vis dėlto ji sukasi“, ir du ilgaplaukiai maskviškiai futuristai, kurie ištisą sa...


Prieš metus toje pačioje Menų spaustuvės Juodojoje salėje jau yra tekę matyti mūsų „juodosios“ choreografės Airos Naginevičiūtės „Stiklo sodus“: tirpstančios galvos iš ledo ant grindų ir šokėjų homunkulai ore siūbuojančiose įsčiose... Brrr, kaip gražu. Kaip pas Sauką. Tada pasirodė, kad „trūksta tik daktaro (-ės) Fausto stumtelėjimo“. „Chimeros karoliai“ (kovo 3 d.) šiandien turbūt ne mažiau gyvi ir barškantys ietimis nei prieš porą metų, kai gimė, nes yra maksimaliai abstraktūs. Naginevičiūt...


Su lietuviškais komivojažieriais dabar susiduriame jau retai. Užrašai ant durų „Prekeiviai nepageidaujami“, taip pat mūsų žvilgsniai iš padilbų į tuos, kurie vis dėlto prasiveržė ir 5 minutėms tapo klounais (taip, Mariau Jacovski), beveik išnaikino šitas smulkaus verslo skruzdėles, jos liko tik klasikoje. A. Millerio pjesėje „Komivojažieriaus mirtis“ (1949). Aura, kurią kadaise sukūrė J. Miltinis ir D. Banionis, sklando eteryje iki šiol –­ net tiems, kurie nematė ano genialaus panevėžiečių sp...


Didžiai jubiliejinį Mykolą Kleopą Oginskį (1765–1833), kurį pernai net UNESCO įvertino, esam pažinę skaitydami –­ daugiausia per jo atsiminimus, laiškus. Solidus ir drauge neramus žmogus buvo. Užsispyrusį charakterį atspindi ir tas jau kelis šimtmečius neatsibostantis Oginskio polonezas, arba „Atsisveikinimas su tėvyne“, – veržlumas jame liejasi su liūdesiu ir lemtimi. Koks tas Mykolas Kleopas, nenustygęs vietoje, apkeliavęs Europą, šnekučiavęsis su Taleiranu, Kosciuška, Napoleonu, Aleksandru I...


OK Šekspyras Graikijoje

2016-02-10 21:31:39

Režisierius Oskaras Koršunovas dar kartą ėmėsi Šekspyro „Audros“. 2015 m. lapkričio 25 d. Atėnų „Poreia“ teatre vykusioje „Mirandos“ premjeroje lietuviškajai būdingus sovietinius įvaizdžius pakeitė chuntos laikus menantys simboliai. Jūsų dėmesiui – graikų spaudoje pasirodę kritikų vertinimai.   Spindesys, grožis ir magija trykšte trykšta iš teatro scenos, vos tik Šekspyro šmėklos užgrobia Pro...


Anšlaginis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro jaunojo režisieriaus Mariaus Meilūno muzikinis pastatymas (vadovai Velta ir Vytautas Anužiai) pagal Kazio Sajos pjesę „Devynbėdžiai“ buvo parodytas ir Vilniuje, pilname LNDT. Netikėta, kad pamestinuko Skal­no vaidmenį atliko pats režisierius Meilūnas, kuris, išėjęs prieš nuleistą už­dangą, gitara paskambino įžanginę melodiją. Prie tradicinės spektaklio pradžios pripratę vyresnieji žiūrovai sė­dėjo pirm...


Ištrauka iš magistro studijų kursinio darbo Prieš pradėdama skyrių apie Valentino Masalskio metodiką, norėčiau pažymėti, kad jame remsiuosi kartu su dėstytoju rašomos aktoriaus ruošimo metodikos knygos juodraščiais, užrašais iš paskaitų, taip pat asmeniniais pokalbiais bei jo režisuotų spektaklių analize. Masalskis yra išskyręs Rytų (Maskvos ir Peterburgo) ir Vakarų (Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Lenkijos ir Amerikos) teatri...


Po Naujųjų metų teatruose nieko naujo nelauk. Kaip ir visur kitur. Aksioma. O ir publika vangiai kilnoja kojas, visai netrokšta dvasinio peno, juk dar reikės nugyventi ištisus metus, kuriuos tie me-e-enininkai prifarširuos tokiais kiekiais me-e-eno, kad oi. Ir aš pati po Naujųjų su nuostaba praeinu pro tuščias batų parduotuves –­ pasaulyje prigaminta tiek batų, kad jau kojų jiems neužtenka, jei ką, kalnai batų išlėks į kosmosą... Taigi, kad ir kaip vertintum tuos menininkus, jų darbo produkta...


Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės parodų salėje atsidariusi Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkės ir režisierės Aušros Bagočiūnaitės-Paukš­tienės paroda „Pa(si)reiškimas“ užbaigia dar praėjusiais metais „Lėlės“ organizuotų, menininkės jubiliejui skirtų renginių programą. Visą lapkritį po keturias skirtingas Vilniaus erdves – „Skalvijos“ kino centrą, Vaikų ir jaunimo meno galeriją „Vėjas“, Marijos ir Jurgi...


Draugai