Arthur Rimbaud. Pavogta širdis

Širdis lyg apsirūkius spjaudos
Liūdna, paskendus šleikštuly:
Jai bruka viralą nenaudos,
Širdis lyg apsirūkius spjaudos,
Jie savo vulgarybėj maudos,
Šėlionių laivo kvaituly,
Širdis lyg apsirūkius spjaudos
Liūdna, paskendus šleikštuly!

Tie bjaurūs kareivėlių pokštai
Dvokiais purvais aptaškė ją!
Jų falai pučiasi lyg bokštai...
Tie bjaurūs kareivėlių pokštai.
Ak, banga, nusiprausti trokštu
Abrakadabriška srauja!
Tie bjaurūs kareivėlių pokštai
Dvokiais purvais aptaškė ją!

O pavogta širdie, kur dėtis,
Kai jie tabaką sučiaumos?
Kai gašlūs žagsuliai ims lietis,
O pavogta širdie, kur dėtis?
Nestoja mano žarnos rietis
Apgirtę, pilnos klaikumos,
O pavogta širdie, kur dėtis,
Kai jie tabaką sučiaumos?

Vertė Dainius Gintalas

Versta iš: Arthur Rimbaud. Poésie. Une saison en enfer. Illumination. Gallimard, 2007

Bernardinų kapinės (2011). Rimvydo Strielkūno nuotrauka