Mes, žmonės, esame tik vakaro padarai
nes nuolat vejamės bėgančią dieną.
    Bet ji mus aplenkia
Iš paskos sėlina naktis ir taip pat
        aplenkia.
    Kas yra pradžia ir pabaiga?
        Rytas? Vakaras.
Mes negalime ištrūkti iš to siauro tako
    tarp ryto ir vakaro.
Balzganoje ryto ir vakaro prieblandoje visa,
    ką mes per dieną sukūrėme,
slenka per visatos erdves tarsi dvasių
        eisena.
O didingasis visatos choralas?
Jis – tylumos choralas. Ir kuo jis toliau
    nuo žmogaus, tuo tylesnis.
    Vienodai tylios gėlės, žvaigždės, kalnai.
Bet tai nėra tylėjimas. Tai – pilnatvės
        tyla.