Dadaizmui – 100 metų

 

Dadaizmas užgimė per Pirmąjį pasaulinį karą, 1916 m. vasario mėnesį neutralioje Šveicarijoje, Ciuriche. Tuo metu vokiečių poetui avangardistui, anarchistui Hugo Balliui (1886–1927) ir jo draugei Emmi Hennings kilo idėja suburti dadaistų ratelį. Vasario 5 d. kartu su Hansu Arpu, Tristanu Tzara ir Marceliu Janco jie įkūrė meno saloną, dadaizmo lopšį – „Voltaire’o kabaretą“ („Cabaret Voltaire“).

Dadaizmo, radikaliausio XX a. meno judėjimo, šimtmetį Ciuricho „Meno namai“ („Kunsthaus“) nusprendė pažymėti rekonstruodami taip ir nerealizuotą ambicingą projektą, sumanytą dada idėjinio lyderio T. Tzara, kuris 1920 m. ketino išleisti grandiozinę dadaizmo antologiją, dadaizmo atlasą „Dadaizmo gaublys“.

Ciuricho „Meno namai“ atidarė parodą „Dadaizmo gaublys. Rekonstrukcija“, veiksiančią iki gegužės 1-osios. Joje eksponuojami autorių, kuriuos pats T. Tzara ketino įtraukti į antologiją, darbai. Iš Ciuricho paroda bus perkelta į Niujorką (birželio 12–rugsėjo 18 d.). Beje, išleistas ir 300 puslapių šios parodos katalogas.

 

Hugo Ball. Cimio

 

Dangus dega raudoniu nuo Bukarešto iki Paryžiaus:
Ant tavo kūno vis verias juodosios akys.
Išskleidžiam delnus lyg galingas vėduokles, kai mylimės.
Pasiligoję tavo viduriai – nejuokais esi išgeltus.

Iš tavo ausų kyšo alyvų kekės.
Visa galva skendi alyvose. Alyvų esi pažabota.
Tavo blakstienos it drugio sparnai trūkčioja ir plazda.
Nuo pianino klavišo neatskirsi nosies.

Kaip šoka tavo rankos, dukruže.
Grakštus dubuo aistringai siūbuoja, kai plaikstaisi pašonėje,
Priešais vėją. Nespjauni ir į sultingas karštas moteris.
Tavo juoke girdžiu giesmes apačių.

Konstancoje dejavo tavo ausų jūra.
Tavo pirštai smigo į erdvę it žvangantys glissando durklai.
Tavo liežuvis – raudona gyvatės galva, degantis lempos dagtis.
Tavo šešėlyje, Cimio, ritasi kūliais velniūkščiai
Kaip iš kubilo išverstos spurdančios žuvys.

 

Iš vokiečių kalbos vertė gytis norvilas