Wally Swist. Juditos Vaičiūnaitės sapnas

WALLY SWIST

Astridos Petraitytės nuotrauka

Astridos Petraitytės
nuotrauka

Jonui Zdaniui

Tam sapne ji paskiria man pasimatymą katery.
Vėjas plaiksto mūs plaukus, aš klausiu ją apie moteris

Sėdinčias prieplaukoj ant akmenų arba stovinčias
Tarp pakrantės uolų ir dainuojančias Hildegaardos

Iš Bingeno polifonijas, ji atsako, kad moterys
Saugo šį miestą, kad apsuka priešo laivus atgal,

O draugų laiveliams parodo kelią. Tada jos klausiu
Apie vešlią pakrančių žolę šienaujančius vyrus,

Ir ji atsako: tai liudija, kaip žemdirbystė
Paplitusi toj visuomenėj, kad kitame gyvenime

Daugelis tų šienpjovių buvo godūs ir savanaudžiai,
Linkę pelnytis šioje žemėje plėšikaudami,

Užuot naudojęsi dosniai jos teikiamom gėrybėm.
Katery, mano sapne, su vėju mūsų plaukuos;

Ji skaito eiles apie juosiančią dangų vaivorykštę
Dieną prieš savo mirtį, po lietingos nakties,

Iš knygos, spindinčios mylimo Vilniaus vaizdais,
Man užgesinus lempą ant naktinio stalelio, jos eilės

Keliauja mano mintim, slenka vaizdai ramunėlių
laukinių, slyvų žiedų ir baublių, ištrūkę iš jos

Eilėraščių. Pienių medus, rudens šalavijų raudonis,
Perlamutriniai debesys, išsisklaidantys danguje

It platūs jūros erelio sparnai, kuris nebe vienišas;
Štai sparnai nusikrato prieblandos, ir balti jos plaukai

Vėl pajuosta, atgauna jaunystės spalvą, man bundant
Iš sapno ryškaus, ausyse tebepupsint kateriui.

 

Iš rankraščio vertė KORNELIJUS PLATELIS

Liepos 12 d. Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 75 metai.