Kęstutis Navakas. „ar užėjo kas? ne. niekas...“

ar užėjo kas? ne. niekas.
   ar kas skambino? ne. miega.
gal ką sako man jų. miegas.
   lyg įstengtų sakyti. nieką.

ir ant lauko laiptelių. tuščia.
   tik saldus obuolys. krito.
jie paliko abudu. mus čia.
   tad abu ir sulauksim. ryto.

bet praėjo gatve du. žmonės.
   mūs seka liko. suardyta.
jie praeina kaskart. kai mus. nes
   vis užvaldo kas. nesuvaldyta.

nors kažkas ir gaubliuos. nupaišė.
   kur mes buvom ir kur. nebūsim.
bet ir tai ne visai. raiškiai.
   ne visai vien toje. pusėj.

tu kvėpuosi į mano. stygą.
   aš kvėpinsiuosi tavo. rūbais.
kaži kas mumyse. pristigo.
   ir dvi raidės netapo. rūmais.

ir kažkas mumyse vis. klūpo.
   tai kas liko. nesunokinta.
ir nuo rankos brėžteltų lubų.
   tas saldus obuolys. krinta.

Adomo Žudžio (AWK) piešinys Odminių skvere. Vytauto Narkevičiaus nuotrauka