Marcel Proust (1871 07 10 – 1922 11 18)
Prabėgomis pažymėjau, jog tenai – meninėje kūryboje, kuriai pasijutau pasiruošęs, nors ir nebuvau sąmoningai tam pasiryžęs, – galėjau susidurti su didžiuliais sunkumais. Nes turėčiau kūrinio dalis vieną po kitos kurti iš medžiagos, visai nepanašios į tinkamą prisiminimams apie rytmečius pajūryje arba popietes Venecijoj, jei norėčiau nupiešti vakarus Rivbelyje, kai valgomajame, išeinančiame į sodą, imdavo mažėti, malšti, nusėsti karštis, kai paskutinė šviesa dar slinkdavo restorano sienų rožėmis, o danguje dar buvo matomos paskutinės dienos akvarelės ryškioje, naujoje, ypatingo vaiskumo ir skambumo medžiagoje, kompaktiškoje, gaivinančioje ir rausvoje.
Marcel Proust. Atrastas laikas. Iš prancūzų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. – V.: Alma littera, 1997.