Marina CVETAJEVA. Džiaugiuos, kad sergate ne manimi...

Džiaugiuos, kad sergate ne manimi,
Džiaugiuos, kad ne dėl Jūsų aš karščiuoju,
Kad žemės šios takai patikimi
Mums niekad nenuplaukia iš po kojų.
Džiaugiuosi aš, kad būnu savimi
Ir dviprasmybėmis nežongliruoju,
O jei paliečiat nejučia – rami
Neuždūstu ir neparaudonuoju.

Dar man patinka tai, kad atvirai
Myluojat kitą prie akių manųjų
Ir nežadat man pragaro už tai,
Kad su kitu aš, laukiu bučinių jo;
Kad mano vardo Jūs, švelnusis mano, nei
Naktim, nei dieną neminit tarp tųjų,
Kur Jums šventi, kad niekad angelai
Bažnyčioj negiedos mums aleliuja.

Dėkoju Jums – ranka ir širdimi,
Kad apie mano meilę nesvajoję
Taip rūpinatės mano rimtimi,
Tarytum būčiau Jūsų mylimoji,
Už nesimatymus po žvaigždėmis
Ir kad ne mudviem saulė spinduliuoja,
Kad sergate – deja! – ne manimi,
Kad ne dėl Jūsų aš – deja! – karščiuoju.

1915

Iš rusų k. vertė Andrius Krivas


Spalio 8 dieną minime 120-ąsias
M. Cvetajevos (1892–1941)
gimimo metines

Aistė Kisarauskaitė. Iš serijos „Tradicija“

Draugai