2016-ųjų Wallace’o Stevenso premijos laureatė

 

Sūnaus gimtadienio svečiai atvyksta,
renkasi į svetainę –
vyručiai, vyrai iš pirmosios klasės,
glotniais smakrais ir žandikauliais.
Stoviniuoja sugrūdę rankas į kišenes,
stumdosi, grumdosi dėl vietos, peštynės
įsiplieskia ir vėl rimsta. Vienas sako kitam:
Tau kiek? – Šešeri. – Man septyni. – Tai ką?
Nužiūri vienas kitą, mato save mažulyčius
kitų lėliukėse. Daug ir pabrėžtinai krenkščia,
kambarys pilnas mažųjų bankininkų,
jie kryžiuoja rankas, raukosi. Lengvai tave
primuščiau, tas septynerių sako šešiamečiui,
ant stalo tarp jų apvalus, sunkus tarsi bokštas
stūkso tortas „Naktelė“. Mano sūnus,
strazdanos it muškato trupinėliai ant skruostų,
krūtinė siaura lyg laivo modelio kilis
iš balzos, ilgos rankos
vėsios ir liesos, kaip tądien, kai buvo iš manęs
išviliotas, prabyla kaip šeimininkas
visiems susirinkusiems.
Mes lengvai galime užmušti dvimetį,
sako jis skambiu balsu. Kiti
vyrai sutinka, pakosi, pakrenkščia
kaip generolai, atsipalaiduoja ir eina
žaist karo, švęsti mano sūnaus gyvenimo.

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas

 

Sharon Olds (g. 1942) – amerikiečių poetė, prieš trejus metus apdovanota Pulitzerio premija už eilėraščių ciklą apie skyrybas „Stag’s Leap“ („Elnio šuolis“). Užaugo kalvinistų šeimoje, apsigynė daktaro disertaciją apie R. W. Emersono prozodiją, dabar dėsto kūrybinį rašymą Niujorko universitete. 2005 m. dėl JAV karo politikos atmetė pirmosios JAV ponios Lauros Bush kvietimą dalyvauti Nacionalinio knygų festivalio renginyje Baltuosiuose rūmuose. Pirmąjį poezijos rinkinį „Šėtonas sako“ („Satan Says“) išleido būdama 37-erių. Jam, kaip ir vėlesniems, būdinga atvira kūniška, seksualinė leksika, nelaimingos vaikystės, šeimos santykių bei politinės prievartos temos. Šį rugsėjį Sh. Olds įvertinta Amerikos poetų akademijos teikiama Wallace’o Stevenso premija (100 tūkst. dolerių) už viso gyvenimo pasiekimus.