PDR'e poetui Stasiui Stacevičiui po mirties suteiktas Jotvingio vardas

* * *
Skaidraus tau rudens! To skaidrumo turiu
kaip gyvo vandens, kur stiklinėje matom.
Skaidraus liūdesio tau – kai, atrodo, skaidrus
jis jau bilijonus nežinomų metų,

Skaidraus tau rudens! Ir skaidrios praeities,
kai laikas nesrūva, tik tylim ar kalbam.
Stiklinėj verandoj gal neišskaidrės
religijų anei tikėjimų gelmės.

Skaidraus liūdesio! Jo vakarinė sklaida
atrodo betikslė, bekryptė, bejėgė.
Du tūkstantmečius tiražuotam veide
kraujosruva gal nepasiekiamo siekia.

Skaidrios praeities! Štai velionių veidai
kaip skaidrės. Stiklinėj – gal demonų gūžta.
Ten žiūri didieji nykštukai. Ir taip
mažų milžinų atspindėliai užlūžta.

Skaidraus liūdesio tau. Tyloje. Ir kituos
tikėjimuose, suvokimuos, troškimuos.
Stiklinėj verandoje švyti ruduo
ir gyvas vanduo laužia šviesą stiklinėj.

 

Stacevičius S. Stiklinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.

Eilėraštį pasiūlė Onutė Bradūnienė