Tautvyda Marcinkevičiūtė. Memente: Posteri

Nuo kaklo ligi šlaunų jie persijuosę žydromis perpetėmis,
Po kaklais kokardos su žvaigždėmis, skiriamaisiais
Šv. Vaitiekaus (Adalberto) ordino riterių ženklais,
Didysis Komtūras paliečia kardu vieną petį, ištardamas
Memente, paliečia kitą, tardamas Posteri, ir riteriai
Jau nebepriklauso sau šioje menėje, kurioj šalia herbo
Budi du pusiau šarvuoti sargybiniai su kardais, viskas
Čia gražu, tik ne Vytautui, kuris reikliai šnekasi
Su Jano Žižkos vyrais, šnekasi toliaregiškai, beveik
Totoriškai, žinodamas, kad ten, kur yra Adalbertas,
Pasirodo ir frau Berta, nežaidžianti žaisliniais kardais,
Nors čia visi bajorai, visi kaip jovarai, ir visus
Didysis kunigaikštis čia surenka, laikydamas
Juos tam, kad galėtų ginti Tėvynę, bet ką daryt,
Jei šių kilmingųjų tik dvasia karžygiška, o kūnas
Ne tiek paliegęs, kiek senas, švenčiantis įvairius
Jubiliejus, kur liejas ne kraujas, o tik taurieji gėrimai,
Tad kaip puiku, jog iki kraujo praliejimo dar toli,
Jis nesilieja, bet Saule Lietuvos, prašau, padaryk taip,
Kad šis tamsumas, iš Rytų plaukiantis, būtų
Prašalintas, kad nereikėtų mūsų žaidžiantiems
Senukams ant žirgo ropštis, kad nereikėtų
Jiems savo garbės užstatyti kaip įvažiavimo
Pro amžino rojaus vartus
Įvairiaspalvių įvairiarūšių automobilių
Lombarde.

 

Daugiau T. Marcinkevičiūtės eilėraščių skaitykite čia

 

Liudo Mažylio ekslibriso fragmentas (dail. Ugnė Žilytė)

Draugai