William SHAKESPEARE. Šimtas trisdešimtas sonetas

Balandžio 26 dieną sukanka 450 metų, kai gimė Williamas Shakespeare'as (1564–1616)

130.

Ne saulės mano mylimosios akys,
Ir lūpos ne koralinės spalvos.
Jos krūtys – ne kaip balto sniego žvakės,
Plaukai – lyg juodos vielos ant galvos.

Regėjau rožių – raudonų, baltų,
Bet jų nėra nė ženklo jos skruostuos.
Ir kvepalų nesunkiai aš randu,
Kuriais mana dama neatsiduos.

Patinka man jos kalbos, žodžiai šmaikštūs.
Tik muzikos garsai daug mielesni.
Nors nemačiau, kaip danguje tos deivės vaikšto,
Bet ji tik žolę mindo ir pusnis.

Vis tiek manoji meilė man žavi
Labiau, nei apsimetėlė guvi.

 

Vertė Antanas Danielius

Vertimą pasiūlė Zita Baranauskaitė-Danielienė

 

Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. „Ofelija“, 2012. gn nuotrauka

Draugai