Vienas eilėraštis

Ron Padgett

2019-03-14 20:34:35

Eilėraštis Sėdžiu namie.Lauke gražu: šilta saulė ant šalto sniego.Pirma pavasario, o galpaskutinė žiemos diena.Mano kojos kurnalaiptais žemyn, produris, kol pats dar čia spausdinu.   Iš anglų kalbos vertė Andrius Patiomkinas Ronas Padgettas – 1942 m. gimęs amerikiečių poetas, eseistas, vertėjas; keliolikos poezijos rinkinių autorius, vadinamosios Niujorko poetinės mokyklos atstovas. Eilėraščiuose dominuoja humoras, paradoksai ir kūrybinio akto re...


celofaninis maišelis visi sako: viskas jau sukurta. vasaris tarsi vėstantis vanduo vonioje. kūnas šiurpdamas primena, kad esu tik bevalė pasaulio dalelė, tuščia gatve plevenantis, skirtingas formas įgyjantis, pulsuojantis ir drebantis, karštligiškomis spiralėmis besisukantis, vis aukščiau ir aukščiau kylantis, o po to smengantis žemyn ir tarsi išnara per gruodą besivelkantis, kvailas istorijas šnabždantis celofaninis maišelis...


Dainius Dirgėla

2019-02-05 21:35:16

                    Visus kolegas pažįstu, kiekvieno jų kelią žinau                     kaip savo pačios, skaičiau jų knygas.                                       Giedrė Kazlauskaitė. „Pasaka apie sultenę“ („Gintaro kambarys“, 2018)   siūdintis suknelę pagal žurnalo sin...


Edvinas Valikonis. II: šerkšnas

2019-01-17 20:39:17

                   Ledkalnis – tai vanduo, trokštantis tapti žeme;                    kalnas (...) yra žemės bandymas virsti dangumi                                                    – – i&sca...


Jaunius Kulnys. kūčios

2018-12-24 16:45:36

per daug tylosper daug išsiilgusių akių spokso pro juodą langąį dulkėtą vaistažolių puokštęsutrupėjusį slenkstįsutrešusį staląį močiutės maldomis nugludintą žvakębriaunuotoj stiklinėj visos lėkštutės – neliestos...


  į nematomą tolį kur ateities užmestas negatyvas kur tamsos jonvabaliai audžia nenujaučiamą ženklą lemties mėnesienos ryškalui liejantis taip kad net neištarti žodžiai suribuliuoja nepažįstamos moters akyse laivui dūsuojant be jokios pašalinių pagalbos taip tyliai lyg būtų užmiršęs visas prisiglaudusias gyvastis taurių skambių skiemenuotes ištuštėjusių butelių liūdesius             ...


Mantas Balakauskas

2018-12-02 20:33:46

    / / /                      dekoracijos nėra jau tokios tobulos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.                     Jos pažeidžiamos.                     Kartais jas įmanoma perstumti, sukeisti vietomis, tapetus perklijuoti arba vieną objektą                 &nbs...


Kažkas supynė visas spalvas – spinduliusAtspindžius ir žvilgsnius, Saulės skysta lava teka pro medžių šakas ir visa sujaukia:Formos pakinta, kontūrai trūkčioja, sprogsta viskas lėtaiIr pažyra, smulkėja, putoja.Žalia, geltona! – klykia lapai. Mėlyna, mėlyna! – atitaria tiltas, namai ir bėgikai Taip garsiai,Kad ekspresionistaiVartos kapuos.   Upė lėta, raibuliuojanti neša tolyn sukarpytus namus irDebesis, neša geltona ir mėlyna.Ji perpildyta formų nuol...


Bela Achmadulina

2018-11-06 20:12:47

/ / /                     Veničkai Jerofejevui Atskleisti niekas negali,kiek man lemta žemėj dar būti.Ar amžinybę, ar minutę –dėkoju šiam pasauliui. Kad ir kas, neimsiu keikti,tik amžiais laiminsiu lengvumą:trumpalaikį tavo liūdnumąir savo tylią baigtį.   Iš rusų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas Venediktas Jerofejevas. Ugnės Žilytės piešinys Pirmą kartą Bela Achmadulina su Venediktu Jerofejevu (1938–1...


Nazim Hikmet. Himnas gyvenimui

2018-10-21 21:19:47

Plaukai, krintantys tau ant kaktos, staiga pakilo lyg nuo gūsio. Staiga kažkas sujudo ant žemės. Medžiai šnabžda tamsoje. Tavo plikos rankos sušals. Neįžvelgiamoj tolumoj greičiausiai kyla mėnulis. Jis dar nepasiekė mūsų sunkdamasis pro lapus apšviesti tavo peties. Bet aš žinau, kad vėjas pakils išvien su mėnuliu. Medžiai šnabžda. Tavo plikos rankos sušals. Iš viršaus, iš šakų, paklydusių tamsoje, kažkas nukrito po ta...


Draugai