Kai praeityje stengiuosi aptikti kažką, hm, kaip čia pasakius – kažką, ką myliu, aš nebrėžiu atskirties tarp savo asmeninės ir muzikinės praeities. Daugiausiai tvirtybės man teikia lig šiol neužrašyta muzika. Aš trokštu to, ko dar nežinau. Ir kiekvieną akimirką stengiuosi padaryti geriausią, juk tai yra kažkas, ko nepažįstu.Yra tokia Marcelio Duchamp’o, kurį labai myliu, mintis, kurią jis suformulavo tarsi tikslą: „Siekti neįmanomo, perke...
Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimui ir bausmei“ – 150 metų priešais sieną budeliai jau kelia ginklus.tuomet jam suteikė malonę.o jei būtų sušaudę Dostojevskį?prieš jam visa tai parašius?turbūt nebūtų tokio jau didelioskirtumo,bent akivaizdaus.milijardai žmonių joniekad neskaitė ir niekadneskaitys.bet aš, jaunas vyras, žinau, tai jispadėjo man ištverti fabrikus,pakęsti kekšes,išvilko mane iš naktiesir pa...
mes daiktai pridusinti paklodėm, kad dulkės nesėstų,kad neliestų paviršiaus, ant jo laikas išperi duobę – –laikas kautis, tikrovė šaknim kaklą raizgo, o vėzdušluoja kraujo būrius, kol į kaukolės kalną dar kopia – – uždangstytų veidų grioviuose tamsą perinčios varnosprakapoja po skylę ir &sc...
2016-ųjų „Poezijos pavasario“ laureatė Koks gražumas mėnesio!Gera, kad yraSidabriniam kliedesiuiMėlyna dirva. Gal jau kitą mėnesįNekabos – nukris.Sidabriniam kliedesiuiUždarys duris. Vyzdžiai ligi pusėsUždengti vokais –Mėnesį prabūsiSu dangaus vaikais. Jų tokia grožybėIr tokia šviesa,Kad žvaigždėm sužydęTaptų netiesa. O dabar – teisybė.(Kas, kad netikra!..)Kol užplauks tamsybė,Gera, kad yra. 2016 05 02...
Šįkart pavasarį daugiau neįstengiu suprastlaukų kalbos mirusieji smoksoį mane išvertę akis putoja kviečiaio upė murma man apie dangų... Ten, kur krykščia vaikai,yra mano kraštas man &...
I. Šitas miestasjo veidas ir laikasištvinsir pavers šias erdvesšimtąjįkart palimpsestais mano mintyskaip urnos atvertosišnešios man po kūnątą erdvę prisiliečiančią prie vietos prie lauko prie sodo kalnekaip ...
Marytė Kontrimaitė1947 02 09–2016 04 16 BULVĖ,iškritusi iš kiauros rezginės,nuriedėjusi už dėžės su nereikalingais rakandaistamsaus sandėliuko kampe(ten voras bandė tiesti savo tinklus,paskui, palikęs beprasmiškas pastangasir pridulkėjusį voratinklį,iškeliavo kitur),vienišoji bulvė be žemės, be vandens,be menkiausios švieselės(lempelė perdegė, naujos įsukti neprisiruošta),tik atšvaitai –retkarčiais, kai atidaromos durys...
Balandžio 4-ąją – Juliaus Janonio 120-osios gimimo metinės Aš klouno margą kepurę nešiojuIr jūsų smagumui vaipausi, juokiuos,Jūs manot, kad aš, kuris visad kvatoju,Laimingas, kad aš gyvenu vien džiaugsmuos?Jums linksma matyti, kaip mirga blizgučiaiAnt apdaro margo, o mano širdiesNenorit matyti; jums tinka žvangučiai –Per juos jūs nejaučiat kartumo tulžies.Sotiems jums nuobodu ir einat žiopsotiĮ cirką, o man ar malonu prieš jusKraipytis, nekl...
Kentėti nenoriu. Noriu būti kentėjęs.Mikalojus Vilutis jau po visko gražus randuotassugijęs atsiauginęsnagus ir plaukus romus tyrastuščiasskambus kiekvieną n-tadienįtik jumspasiekiamas už nedidelįįnašą aš ...
Balandžio 1 d. Marcelijui Martinaičiui būtų sukakę 80 metų Mes sėdėjom prie upėsTave mačiau vandeny Po daug metųateinu pasėdėtbet tavęs vandeny jau nėra Eilėraščio „Vanduo nieko neatsimena“ (Marcelijus Martinaitis. „Nenoriu nieko neveikti“, V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014, p. 53) juodraštinė versija. Sietina su žinomu eilėraščiu „Mes stovėjom, ir upė sau plaukė...“, išspausdintu knygoje &bdquo...