Vienas eilėraštis

giraitėkurioj medį atstojasapnasbrandinantis savovaisius prakandus jie baisiaikraujuoja senukas išsiraunadantisir pirmą sykįužmiega ramiai nebijodamasnė vienosapno prakąsti   ...


Marcel Proust (1871 07 10 – 1922 11 18) Prabėgomis pažymėjau, jog tenai – meninėje kūryboje, kuriai pasijutau pasiruošęs, nors ir nebuvau sąmoningai tam pasiryžęs, – galėjau susidurti su didžiuliais sunkumais. Nes turėčiau kūrinio dalis vieną po kitos kurti iš medžiagos, visai nepanašios į tinkamą prisiminimams apie rytmečius pajūryje arba popietes Venecijoj, jei norėčiau nupiešti vakarus Rivbelyje, kai valgomajame, išeinančiame į sodą, imdavo mažėti, malšti, nusėsti karštis, kai paskutinė švie...


Julius KELERAS. vartai

2012-11-21 16:08:10

vartai, kurie atsidaro plačiau negu akys aprėpia,vartai, sujungiantys pragarmes, stabdantys lietų ir vėją,vartai, kuriems nepaklusti, reiškia pakeisti likimą,vartai, kurie neužmiega, neleidžia prabusti, ugnį prispaudę narina vartai, uždarantys debesis, kraują sustabdantys vartai,vartai, kurie prasivėrę atima saulę, vos kylančią, mėnesį, sniegą,vartai, kurie nepaklūsta metų laikams, horizontaijų  bijo, vartai – tai ką tik pražydę devynios žarijų lelijos vartai nematomi, aštresni už švytintį, ką t...


Valdas GEDGAUDAS. Šermukšnis

2012-11-14 14:56:42

Jis nebesudrebės. Ir nebeatsigrįš.Miegosim. Neprižadins. Tik prisnūdę vos.Drėgnom karščiuojančiomis šaknimisUž miegamojo lango nukirstas. Šlamės vaikystės pabaigą.Pajūrio gelbėtojus paplūdimiuose tuščiuosišsirikiavusius pirmoms šalnoms. Ryt ketvirtadienis. Tartum nugaisrintas pro užmiegotą rūką. Į rudenį. Į tolimą. Vėlyvą. Spindintį.Dosniom ugninėm kekėm ant nuogos šakos mėnuliškomis nuokanom gaižoko lapkričiokur už praverto miegamojo lango sutepdamas mums rudenį suoš.Balta viršuliš...


1956-ųjų metų Vengrijos revoliucijos atgarsiai ir ją palaikančių Vilniaus studentų veiksmaiVėlinių vakare Rasų kapinėse sukėlė žaibišką sovietinės valdžios reakciją. Daug jaunimo tuomet pateko į represijų malūną. O keturių Vilniaus pedagoginio instituto studentų: Albino Bernoto, Elenos Šuliauskaitės, Kazio Sajos ir Benitos Banionytės emocinę būklę, belaukiant tardymo KGB pastate, aprašė pats poetas Albinas Bernotas. Jau daugiau kaip pusę amžiaus tarp rankraščių išgulėjęs šis eilėraštis teišvys...


Bohdan ZADURA. Budapeštas

2012-10-31 05:28:03

prisimenukaip važiavau antrukunuo Laisvės tiltoį Margaritos tilto pusęketuriasdešimtmẽtis žvelgiau į žmonessėdinčius prie baltųstaliukų baltuosekrėsluoseir jutaujog ten tikras gyvenimas prisimenukaip sėdėjauprie balto staliukobaltame krėslegėriau espresąir valgiau ledusketuriasdešimtmẽtis žvelgiau į žmonesvažiuojančius tramvajuminuo Laisvės tiltoį Margaritos tilto pusęir jutaukad tramvajuje tikras gyvenimas Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas ...


Czesław Miłosz. Kas man

2012-10-24 13:17:35

Kas man arba dar kam iš to,kad bus ir vėl saulėtekiai, saulėlydžiai,sniegas kalnuose, krokaiir žmonės su savo katėm ir šunim?Kas mums iš to,kad per didžiausią žemės drebėjimą dalis šiaurės Kalifornijosnugrims į jūrą,kad bus legalizuotos santuokos su kompiuteriais,kad įsiviešpataus planetos kibernetinė karalystė,kad 3000-aisiais iškilmingai Romoje celebruotasstos ketvirtasis krikščionybės tūkstantmetis?Kas mums iš to – jeigu mūsų tėvynėj tilsta pasaulio triukšmasir mes įžengiam į Kita, anapus erd...


Džiaugiuos, kad sergate ne manimi,Džiaugiuos, kad ne dėl Jūsų aš karščiuoju,Kad žemės šios takai patikimi Mums niekad nenuplaukia iš po kojų.Džiaugiuosi aš, kad būnu savimi Ir dviprasmybėmis nežongliruoju,O jei paliečiat nejučia – ramiNeuždūstu ir neparaudonuoju. Dar man patinka tai, kad atviraiMyluojat kitą prie akių manųjųIr nežadat man pragaro už tai,Kad su kitu aš, laukiu bučinių jo;Kad mano vardo Jūs, švelnusis mano, nei Naktim, nei dieną neminit tarp tųjų,Kur Jums šventi, kad niekad angel...


2012 m. Jotvingių premijos laureatas   Mano vilkai – tai ne tie, kur ėda ir dvesia.Mano tie, kur staugia stulpais į įtemptą dangų.Mėnulio skydas žvilgsnius jų atmuša drąsiai,Bet jų neužmuši, kaip užmuši laiką nerangų. Argi gali sumedžioti paties vilkiškumo idėją?Su sniego kąsniais nasruos, su lekavimu šaltu –Tokiu, kur iš sapno verčia, tarytum iš rogių – vėjas...Srovena upės vilkų paskui mano mintis suveltas... Pažįstu jų šypsenas ir gaurų baugų spindėjimą,Man savi jų senosios k...


Šis pokalbis apie   kažką     ir, savaime suprantama,    apienieką.                  Apie tai, kad kažkas        ir niekas vienas kitamneprieštarauja, vieno nėra be kito    .          Sunkušnekėti, kai turi    šį tą pasakyti,     &nbsp...


Draugai