Vienas eilėraštis

Vladas ŠLAITAS. Baltas nerimas

2012-09-26 00:04:32

Ruduo nuraškė vasarą –Nusinešė ją mariomis.Dabar – ledinės ašarosIr balto sniego nerimas.Nūn debesys vis renkasi,Apjuosdami apylinkę,Kaip tau mažytę ranką šiMaža maža apyrankė.     Vlado Šlaito eilėraštį pasiūlė Evaldas Ignatavičius...


Tu lauki pasitraukusių? GiliaiJie pasitraukė. Juos paliko sienos,Pieštukai, laikrodžiai, paveikslai, sielos,Lietus ir sniegas, atpildas ir smėlis,Nemirtingumas ir pušų spygliai. Nebežinia, kuris iš jų teisus,Ir kai rašai išsiskyrimų sumą,Nebetenki betikslio vientisumoIr pats skiries į priešingus balsus. Belieka ratas, brėžiamas peiliu,Žymė stikle ir dulkės ant lentynų –Tiek netiesos, tiek laisvės ir eiliųIr taip nedaugel tikrojo likimo. Belieka du balsai. Jie palytėsŠio miesto šiltą ir nejauk...


Tas medis nukirsta viršūne,Išsukiotom šakom negyvom,Kaip ir augs jis dabar,Yra tarsi mano gyvenimas,Ir net juodvarniui pažiūrėtiSunku. Ta šlubčiojanti, šokuojantiUžvaikyta išsekusi stirnaPūtuojančiais išsivertusiaisŠonkauliais kaip žilvitinės kraitelėsLankai, svaigu jai pakeltiApsunkusią galvą – yraTarsi mano gyvenimas. Sugurėjęs nuo smūgioAkmuo jau kaip irNe akmuo, o paukštisNulaužtu sparnu, –Jis yra tarsi manoGyvenimas. Prieš save pakelta rankaŠitoj pusiaunakčio pusėj,Kažin kieno pakeltaPri...


Edgar Allan POE. Eldorado

2012-09-03 01:48:50

Palikęs namus,Hidalgas šaunusŠešėlių ir saulės kaskadomKeliavo ilgai,Dainavo smagiaiIeškodamas vien Eldorado. Bet širdį skaudžiuSugėlė šalčiu,Kai žemėj jis niekur neradoŠalies tolimos,Nors kiek artimosSvajų nuaustam Eldorado. Po metų ilgų,Netekęs jėgų,Jis vėlę pamatė bežadę.– O vėle, klausyk,Ir man pasakyk,Kur toji šalis Eldorado? Ir tarė vėlė:Lėk greit lyg strėlėKeliu, kur į tamsumas veda,Ir už mėlynųMėnulio kalnųSurasi tenai Eldo...


VALDEMARAS KUKULAS

2012-08-16 13:10:26

  Noriu sugrįžti į Nidą. NoriuMiegoti nemigdomas niekieno. Noriu,Kad būtų ten tuščia, kad kaip kadaise,Išvydęs kuprinę mokyklinę, stabtelčiau.Kaip ištiktas stabo: nejaugiČia žmonės gyvena? Tai kas, kad to noriu. NoriuLakstyt savo kojom tarsi visaisDviračio greičiais, noriu suspėtiĮ savo spektaklį orus ir kalbus,Kad galėčiau stebėtis: nejaugiIr šičia žmonės gyvena? Gamtos nebėra. Net paukščiųSkrydis seniai bėra lyg lėktuvoTirpstantis pėdsakas gęstančiose akyse.Ankantis apvalus iliuminat...


Tylos spengla

2012-08-14 22:57:12

VYTAUTAS RUBAVIČIUS Tuščias popieriaus lapas – speigiantys tyrai perskelia mirksnio mestas šešėlis iš ateities ir baudžiasi pilkos senų karių vėlės padangėj alkanos skausmo gretos tankėja smelkiasi vienos per kitą žaizdõs neteistos ir neatleistos linguoja į visas amžinybės puses...


WALLY SWIST Astridos Petraitytėsnuotrauka Jonui Zdaniui Tam sapne ji paskiria man pasimatymą katery.Vėjas plaiksto mūs plaukus, aš klausiu ją apie moteris Sėdinčias prieplaukoj ant akmenų arba stovinčiasTarp pakrantės uolų ir dainuojančias Hildegaardos Iš Bingeno polifonijas, ji atsako, kad moterysSaugo šį miestą, kad apsuka priešo laivus atgal, O draugų laiveliams parodo kelią. Tada jos klausiuApie vešlią pakrančių žolę šienaujančius vyrus, Ir ...


Draugai