Vienas eilėraštis

Sakoma, kad netekusį žmonos Orfėją menadės suplėšė į gabalus ir įmetė jo galvą į Hebrono upę. Galva sau plaukė tolyn, dainuodama, pamiršdama, semiama vandens.   Euridikė                                        jau pamirštu, kas jipametusi sandalusžolė kalasi per jos pėdas ieško po žemęsmulkiai pintos apyrankės savam angliaspalviam riešui musės ar gėlės vardai         &n...


Aidas Marčėnas. Sukalta

2017-06-14 14:44:35

Nors vyrauji čia, permainingas vėjau,nors moterauji, kvykianti minia,kenčiau vis tiek labiau, negu kentėjautėvynėje, ištrynusioj mane. Lietuviai trinas ir neišsirovę.Imk talpią terbą, ubage, gražiaieik į save, į Lietuvą, tikrovę,kur ūkia slibinai lyg garvežiai. Pelkynų prasmės, beprasmybių girios.Kur susilieta, ten ir Lietuva.Galbūt jos tiek, kiek tu, už ją nemiręs,nugyveni, kiek ji tavy gyva.   ...


tau suteikia unikalų numerįpažymi grotažyme #ir įkalina šiapus vienutėje ir tu visą gyvenimą žiūriį tą virbų sukapotą šviesos stačiakampįgalvodamas apie laisvę kol pagaliau pabėgi iš čiaį anapus išlauždamas grotas †ir išsilaisvini   ...



Alfonsas Jonas Navickas. Slėnis

2017-05-24 21:23:39

Į slėnį saulė liejosi baugi ir kruvinaLengvai sūpavos valtys apaštalų senųjųIr verkiančių gimdyvių pranašystės sklido(Seniai jau buvo baigtos visos metų sėjos)Ir spinduliuojančiam fone rimties su atspindžiuSusituokė du pralekiantys paukščiaiIr upės vis pilnėjo nuo žvaigždžių gausosTrobelės mažos nuo sapnų aukštyn pakiloKeliai lyg angys slėpės toliuosSeniai jau pažintos tiesos ir melo duonos;Tik mėnuoKylantis vis augoLyg obuolysSode. ...


Per paskutinį mėnesį rudens laikeApkartusio gyvenimo,Paskendęs liūdesy aš įžengiauĮ neturinčią vardo ir belapę girią.Ji buvo lig viršūnių apvožtaBaltu lyg pienasŪkanos stiklu. Pražilusiom šakomVarvėjo tyros ašaros, kuriomTik medžiai verkia, priartėjusŽiemai, naikinančiai visas spalvas. Staiga stebuklas atsivėrė – per saulėlydįNušvito debesynuose mėlynė,Ir tyras spindulys praslydo kaip biržely,Ir tyliai verkė medžių šakos žaliosIr būsimų dienų mano...


* * * Broviausi per tą sapnąsunkiaiį nubudimąšiltais ašarų žodžiųupeliaisėjo pas mane motina Nebijok žemėj esi sakiauniekas tavęs jau nenuskriaus nesužeis nepalies motina su ta baimeglaudėsi prie manęs nebijok žemėj esimany esi niekas tavęs nepaliesnesužeis nepažemins broviausi per tą sapną sunkiaipriešais mane stovėjo Šešėlis   Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas   ...


Sylvia Plath. Tėveli

2017-05-03 18:45:03

Nesutinki, nebetinki,Juodasis bate, tu daugiau,Tavy it pėda gyvenauTris dešimtis metų, balta ir skurdi,Vos drįsdama įkvėpti ar Apčy. Tėveli, turėjau tave nužudyti.Bet mirei anksčiau, nespėjau –Lyg marmuras sunkus, lyg Dievo pilnas maišas,Lyg statula pamėkliška vienu nykščiuKaip San Fransisko ruonis – pilku, dideliu, Ir gálva, siekiančia net išgamą Atlantą,Kur mėlyna užliejama pupelių žalumuŠalia gražiosios Nausetos.Aš melsdavausi, kad atgytum tu.Ach, du. Vokiečių kalboje, Lenkijos mieste,Suly...


Tyehimba Jess. Gailestingumas

2017-04-26 19:12:30

karas kalba nakčiasudraskytų vaikų lūpomis,jo kakta – iš plastito,kvėpavimas – naikintuvų;karas prabyla ir auštant,švelniai švabžda pinigais,lenkia banknotą po banknoto.jis kalba reklamųmuzikoje tarp žiniųir naujienų, tada užgiedanacionalinio himno balsais.jo žingsnis žvanga purvinomis monetomis,jo ranka – gausybė nutrauktų rankų,jo plaštaka – iš trūkstamų pirštų,prarastos rankos bigėsiekia dangaus, pėdarausia mirusiems apk...


Henri Michaux. Didysis smuikas

2017-04-19 16:07:55

Mano smuikas – didelis smuikas-žirafa;juo grodamas kabarojuos aukštyn,krūpčioju nuo jo gergždimo,šokinėju ant jautrių stygų,vulgarių troškimų alkstančio pilvo,kurio nieks niekada nepasotins,lekiu didele sielvartinga medine širdim,kurios nieks niekada nesupras.Mano smuiko-žirafos dejonė slogi,susireikšminus, sakytum, tunelis;iš pažiūros jisai susikrimtęs, rūstus, užsidaręstartum stambios godžios žuvys vandenų gelmėse,ir visgi kažkur galvoje rusena v...


Draugai