Vienas eilėraštis

Kęstutis Navakas. abėcėlė

2017-03-22 19:31:29

kaip nustebome radę a    kas po to? negi kitos raidės?o mums noris kalbėt bet ką    ir skaityti bet ką gerai nes mes jau skaitom trejus metus    tris sekundes plius šimtą žodžiųjau pradingome metuos tuos    bet kas nors mus atkurs iš suodžių ar iš švino seilių piršte    jis ten lieka nuo seno šriftonežinau kuriame krašte    nežinau kurioje jo kriptoj mes g...


Delijai Valiukėnaitei Lyg auklės iš Sylvios Plath išpranašauto eilėraščioMes tobulinam ir šlifuojam žodį, kurįTurim perduoti intelektualiai mūsų auklėtinei.Mes laisvos ir skirtinguose kontinentuosedžiūgaujam,Degant žaliai online šviesai (lyg kambarinėIr vėl loštų biliardą po žalios lempos abažūru),kai tiksliaiNutaikytas žodžio kamuoliukasĮkrenta į tinklinį krepšį ir kaip sąmonės uraganasAbi pagauna azartas. O, koks azartas!Darbas skirtingu dienos režimu, kai viena iš mūsųKeliasi pusryčių, o kit...


Simonas Bernotas. Western Union

2017-03-08 17:17:51

Mes baigiame užmigti šioje tvarkojeTad reikia truputėlio chaoso dabar esuMašina kuriai reikia brangių tepalųIr daug benzino kiek negali parūpintImportas iš išgalvotų valstybiųRegis dar žybsi akutės dar juda rankytėsVisi pasižiūri dar kruta pyzdukasReiks kažkaip jį patvarkytiKad kiltų produktyvumo lygisSusimetam galingam procesoriuiĮrašom naują gyvybęRytoj ateis apžiūrėti komisijaTokia proga primontuosim madingą kaklaraištįAr prisegsim varlytęKuri kvaksi pagal populiarią melodijąIš naktinio klubo...


Patricija Šmit. Elzbieta

2017-03-01 14:20:46

Jūs žinot apie juos viską –kaip veikia vieno protas kaip kitožinot vietas kur geriau nesilankytiir žmones kurių vengti reikia vaistininkės tikslumu nutuokiatką reiškia tas nepaliaujamas plepumasir kurios santuokos nebus laimingos žvelgdama į brolio draugus žinotkas tikras rašytojas – talentas iš dangaus –tas kuris rašo širdimio kas tik šiaip taip išsirašėir paliko niekam nereikalingus tomus žinot koks sielos skrydisvirpant tyram balsui bažnyčios skliautuos      &...


Pranas Morkūnas. Vėjadžazas

2017-02-22 15:30:58

gyvybė skatikasgyvybė džazbandasviskas džazbandasužplieksim maironių pasturgaliusžiebsim pasmurnosiamspūsime storkaklius riebiustranmakataidžazbandarainustoginsim kiurusius stogusšvy-švaukštgyvatinsim dangųdainuosim trankiaumiau-miaujūsų žilę tūkstančio metųgargažėjančią gargažęgvaltavosim kačergačiuraukštir balnosim kaip mergąpadangumaraukšeilėdergčiuskaip užterkšim pagalamtram-pam-vama-ja-vūromantikas sielą velka į vieškelįvisi ten vieškelio šunys ją šuninajums didi ateitisskūrinsim surūkšlėtą...


Kazys Bradūnas. Tebūnie

2017-02-15 18:35:52

Vasario 11-ąją Kaziui Bradūnui – 100 metų     Kur tu dėsiSaulę, žemę ir vandenį? –Sudegins, užkas, nuskandins.Bet tu palietiSunarpliotą chaoso audinį,Ir viską baisiai įskaudini,Tardamas: Tebūnie! Ir girdžiu,Kaip akmenys trata,Ir jaučiu,Kaip įtampa virpa dvasia,Ir matau,Kažkas brėžia degantį ratąJuodoseGelmėse. Ir pliūptelia vyzdžiuose liepsnos,Pavirsdamos drobe žalia –Leisk man būti šalia,Pirmaprade Ugnie,Kai širdis drebėdama šankiaiTebūnie!Tebūnie!    ...


Mes godžiai praryjame kalbos klišes ir tropus,išmaniai sukurptus perkeltinius žodžius,vadinamas metaforas, kur minimos gyvos būtybės,vaizdai, pramanai ar gamtos reiškiniai. Mes taip mėgaujamės kalbėdamiapie savo jausmus, vizijas, nuojautas ar elgseną,nenorime prisipažinti, kad sąmoningai arnevalingai stengiamės nuslėpti,pridengti, pagražinti tai, ką iš tikrųjų geidžiame ištarti. Tvanas tarp margų žmonijos kalbų –viena seniausių metaforų.Jis slinko, skandino, plūdo per mus.Ardė, dusino, žudė, t...


Anna Halberstadt. Aš atgimiau

2017-02-01 20:39:03

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena                                                tėvams Neišniraukaip Veneraiš jūros putųužgimiau karštameVilniaus daubospušynų katile. Lietuviškos raganosbuvo užmaišiusios viralą:mišinį prakaito, kraujo, džiovos s...


Labas!Aš jau perėjau tuos vandenis.Daugiau niekuo nebetikiu:Nei meile,Nei jaunuolišku naivumu,Nebetikiu šventumu.Tikiu kumščio smūgiu į smakrą,Dantų skausmu,Lavonu:Taip galų gale tampama tuo,Kuo iš tikrųjų visąlaik esama.Prisimenu, užkaukdavomane susitikę vilkai. O dabarPats kaukiu prieš mėnulį. Ne,Nesu beprotiškai įsimylėjęs!Esu išbadėjęs vilkasGeliančiais dantimis.Esu irštvą praradęs vilkas,Išmušęs takąNuo miško iki kaimo. Labas!Taip, aš jau gerokai apvytęs,Spėjau, sakau, perbristi visas upes...


                                Pauliui Normantui Lyg dar neįstengdamas pirštais sausuoliaisnervų ir skaidulų atmazgytkiek pakrypuodamaskartkartėm kūnu gesindamas žemės svyravimusatsitiktinius nenumanomusant kupros užsimetęs valkatos nuodėmękuri jau priaugo ir minta gyvybiniais syvaiso jų vis mažiau – pasiskundi – tačiaujau nebėra kas pakeist...


Draugai