Vienas eilėraštis

Pranas Morkūnas. Vėjadžazas

2017-02-22 15:30:58

gyvybė skatikasgyvybė džazbandasviskas džazbandasužplieksim maironių pasturgaliusžiebsim pasmurnosiamspūsime storkaklius riebiustranmakataidžazbandarainustoginsim kiurusius stogusšvy-švaukštgyvatinsim dangųdainuosim trankiaumiau-miaujūsų žilę tūkstančio metųgargažėjančią gargažęgvaltavosim kačergačiuraukštir balnosim kaip mergąpadangumaraukšeilėdergčiuskaip užterkšim pagalamtram-pam-vama-ja-vūromantikas sielą velka į vieškelįvisi ten vieškelio šunys ją šuninajums didi ateitisskūrinsim surūkšlėtą...


Kazys Bradūnas. Tebūnie

2017-02-15 18:35:52

Vasario 11-ąją Kaziui Bradūnui – 100 metų     Kur tu dėsiSaulę, žemę ir vandenį? –Sudegins, užkas, nuskandins.Bet tu palietiSunarpliotą chaoso audinį,Ir viską baisiai įskaudini,Tardamas: Tebūnie! Ir girdžiu,Kaip akmenys trata,Ir jaučiu,Kaip įtampa virpa dvasia,Ir matau,Kažkas brėžia degantį ratąJuodoseGelmėse. Ir pliūptelia vyzdžiuose liepsnos,Pavirsdamos drobe žalia –Leisk man būti šalia,Pirmaprade Ugnie,Kai širdis drebėdama šankiaiTebūnie!Tebūnie!    ...


Mes godžiai praryjame kalbos klišes ir tropus,išmaniai sukurptus perkeltinius žodžius,vadinamas metaforas, kur minimos gyvos būtybės,vaizdai, pramanai ar gamtos reiškiniai. Mes taip mėgaujamės kalbėdamiapie savo jausmus, vizijas, nuojautas ar elgseną,nenorime prisipažinti, kad sąmoningai arnevalingai stengiamės nuslėpti,pridengti, pagražinti tai, ką iš tikrųjų geidžiame ištarti. Tvanas tarp margų žmonijos kalbų –viena seniausių metaforų.Jis slinko, skandino, plūdo per mus.Ardė, dusino, žudė, t...


Anna Halberstadt. Aš atgimiau

2017-02-01 20:39:03

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena                                                tėvams Neišniraukaip Veneraiš jūros putųužgimiau karštameVilniaus daubospušynų katile. Lietuviškos raganosbuvo užmaišiusios viralą:mišinį prakaito, kraujo, džiovos s...


Labas!Aš jau perėjau tuos vandenis.Daugiau niekuo nebetikiu:Nei meile,Nei jaunuolišku naivumu,Nebetikiu šventumu.Tikiu kumščio smūgiu į smakrą,Dantų skausmu,Lavonu:Taip galų gale tampama tuo,Kuo iš tikrųjų visąlaik esama.Prisimenu, užkaukdavomane susitikę vilkai. O dabarPats kaukiu prieš mėnulį. Ne,Nesu beprotiškai įsimylėjęs!Esu išbadėjęs vilkasGeliančiais dantimis.Esu irštvą praradęs vilkas,Išmušęs takąNuo miško iki kaimo. Labas!Taip, aš jau gerokai apvytęs,Spėjau, sakau, perbristi visas upes...


                                Pauliui Normantui Lyg dar neįstengdamas pirštais sausuoliaisnervų ir skaidulų atmazgytkiek pakrypuodamaskartkartėm kūnu gesindamas žemės svyravimusatsitiktinius nenumanomusant kupros užsimetęs valkatos nuodėmękuri jau priaugo ir minta gyvybiniais syvaiso jų vis mažiau – pasiskundi – tačiaujau nebėra kas pakeist...


Dainius Dirgėla. būti

2017-01-11 21:51:30

matyti nendręšiurenančią vėjyje būti nendrešiurenančia vėjyje nematyti savęsmatančio nendręšiurenančią vėjyje būti nendrešiurenančia vėjyje būti nendrebūti vėjyje būti nesvarstantkas tu   ...


Esu namuose, laukiu Dievolaukiu prie atviro langosavo mažojo Dievokuris bet kurią akimirką turėtų sugrįžtikambariai išvėdintimūsų laukia ant stalogaruojanti sriuba iš nieko(mėnesio pabaiga, tad piniginė irgigerokai išvėdinta)bet žinaukad tuštuma būna palaimao niekas yra viskas štai ir ateina mano mažasis Dievasgarsiai, laimingai, nerūpestingaiplaikstosi striukė, batraiščiai, šalisir neužsegta kuprinėpagaliu braukia per tvoros stipinuso šie dainuojatokią muziką moka sugrotitik mano mažasis Dieva...


Aš vilkas vilkasAš žiemos naktinis vilkas vilkasAš savo pėdsakais tarnauju sniego dvasiaiAš svetimų kaulų traškesio šeimininkasTai aš prikvėpavau jums šalčio žvaigždžiųAnt jūsų langų stiklųKol jūs miegojot sapnuosTai aš prikaukiau jums danguje pilną mėnulįKol jūs miegojot sapnuosKai jūs dar nemokėjot žiūrėti į dangųTai aš išmokiau jus bijot nakties medžiųTai aš užkalbu jus nuo pavojingų žaidimų su savo šešėliuTai aš patariau jums burtis į gaujasAš vilkas vilkasAš žiemos naktinis vilkasAš jau iše...


Dainius Gintalas. prašymas

2016-12-14 21:27:58

2016-ųjų Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas noriu paprašyti ugnies kad mane nupraustųmano baimes paranojas proto tamsąnulaižytųit didelė murkianti lūšis tegu sudegaįtampas gaminantis fabrikaspanašus į baisinį tamsiai pilkąširšių lizdą tegu tirštuose dūmuose užtrokštadaugiaakė porno kirmėlėper stuburą čiulpianti syvustegu ant jos lavonopražysta balti sunkiasvoriai lotosaikuriuose peri juodieji strazdai lai sėdi prie jų mano vaikaiir laimingi klausos čiulbėjimo ir aš esu strazdas lotos...


Draugai