Vienas eilėraštis

  Tokį dreifavimą iš niekur į niekur kažin ar galima vadinti pasaulio istorija, nebent apie ją kalbėtume tik iš inercijos, jau nesugebėdami įvardyti naujų reiškinių.Stovėjome įsmeigę akis į dangų ištikti stabo, tarsi išsigelbėjimo būtume laukę iš viršaus, nors visi mūsų protėviai gulėjo giliai užkasti po žeme.Istorijai pasibaigus ilgai dar lijo, visą vasarą su rupūže ant šalto akmens.Spjauti į daiktus nieks nė nemanė, spalvos jau pernokusios, pernelyg ryškios, kad atrodytų vėl tikros.Pamen...


Keletą kartų perplaukiau vėstantį ežerąDabar guliu saulėjePirštų galiukai lėtai atšyla ir vėl atšąlaKai saulę užstoja debesys Ant pilvo tupia spalvoti laumžirgiaiKaklą kandžioja į vasarą pavėlavę uodaiPro šalį lėtai praplaukia gulbėsDvi baltos ir viena pilka Ten pat gulėjau perplaukęs ežerą keletą kartųIr skaičiau Camus „Nuopuolį“Prieš dvidešimt penkerius metusPer tą laiką ežeras apaugo žolėm ir nuseko Drabužiai buvo kiti, šalia gulėjo senas dviratisJo dar nebuvo pavogęTa vasara buvo karšta i...


Leonard Cohen (1934 09 21–2016 11 07)   Sulaukęs penkiolikospaskui nuostabią merginą nusekiauiki Kanados komunistų partijos.Ten vyko slapti susirinkimai,tave aprėkdavo,jei pavėluodavai minutę.Studijavome McCarrano aktą,priimtą Vašingtono padugnių,ir Padlocko įstatymą,priimtą jų liokajų Kvebeke,tie komunistai šlykščiai dergėmano šeimą –kad ji prakuto, užsidirbo pinigų.Jie norėjo sugriauti šalį,kurią mylėjau(jai tarnavau jūrų skautu).Nekentė net padorių žmonių,troškusių permainųvadino juos ...


Tūkstantis devyni šimtai aštuonioliktų vasarąPerskaičiau „Džiungles“ ir„Nuostabiuosius ieškojimus“. Tą rudenįMirė tėvas ir tetaPasiėmė mane į Čikagą.Pirmiausia sėdau į tramvajųIr važiavau į skerdyklas.Pradvisusią ir žvarbiąŽiemos popietę klampojauPer purviną sniegą, nešvariomisGatvėmis, droviai žvalgiausiĮ žmonių veidus,Tų, kurie dieną lieka namie.Išsekusius ir pragertus veidus,Bado marinamom, atbukusiom smegenim,Veidus, panašius įSuvaikėjusių ir pamišusiųVargšų prieglaudosGyventojų. PlėšriusMaž...


Tų Amerikos ėdamų riksmasKiti blyškūs ir romūs sandėliuojami vėlesniam ėdimui Ir DžefersonasMatęs viltį naujose pastoralėse Laukiniai namai vis pasirodoSu ilgais plaukais želiančiais tarpupirščiuose Kojos naktį pakylaIr bėga pačios ilgais šviesiais keliais Užtvankos išsiverčia išvirkščios ir nori vienišos stovėti dykumose Ministrai neria stačia galva į žemęBlyški mėsaKaltai pasklinda po naujas literatūras Štai kodėl šios eilės tokios liūdnosSeniai mirusieji laksto po laukus Liaudies masės...


Apglėbęs tuos pečius žvelgiau, kas tai,kas liko man už nugaros, o siela,ir pamačiau, kad nustumta kėdėjau liejas apšviesta su siena.Lempelėje spragsėjo įtampair teikė baldams nutrintiems ryškiausią toną,todėl net mano kanapa kamperuda oda žvilgėjo it geltona.Toks tuščias stalas, ir parketo blyksniuosniūrojo krosnis, o lange dulkėtaspeizažas stingo, ir tiktai bufetastada atrodė man tikrai dvasingas.Bet sukosi plaštakė kambario skliautaisir žvilgsnio stingį judino jos linkiai.Net jeigu šmėkla ir g...


Bob Dylan. Ničnieko nesakau

2016-10-26 20:25:01

Šiąnakt buvau slaptingam sodeVijokliai sviro nuo nuvytusių žiedųKai ėjau pro šaltą krištolo fontanąKažkas man smogė iš už nugaros Ničnieko nesakau, tik einuPer sielvartingą vargo pasaulįŠirdis liepsnoja, dar pilna troškimoNiekas žemėj nesužinos Sako, malda išvaduojaTai pasimelsk už motinąŽmogaus širdy tarpsta blogisSpiriuos mylėt savo artimą, daryt gera kitamAk mama, man nesiseka Ničnieko nesakau, tik einuPadegsiu tiltą, kuriuo eisi tuŠirdis liepsnoja, dar pilna troškimoPralaimėjęs gailesčio ...


Ko tarėmės rasim kitapus Gaublio?Miestų, salų neregėtų? Aukso?Perlų? Koralų? Ko mūsų mintysVeržės su burėm į nežinios glėbį?Manėm sugrįžę būsime garsūs?Betgi sapnuose vaidenos taifūnaiLaivus lydėjo šmėkliškos žuvys.Ir abejonė gręžės mintyse. Štai vos įplaukus į sąsiaurį aštrūs ledaiGrėsmingai apsupo. Nuolat išnyrančiusGūbrius ištisą naktį stebėjom atidžiaiTol, kol ryte narsūs žvalgai laiveliuosPranešė: ten jau atsiveria vandenysLygūs! Ir mes iš džiaugsmo pravirkom:Gal okeano dievai bus mums pal...


2016 m. Jotvingių premijos laureatas   BELAUKIANT ĮSTATYMO, DRAUDŽIANČIO RŪKYTI BALKONUOSE Sekmadienis Šnipiškėse: po langais berniukaskemšasi kaštonus į kišenes,dvi senutės, viena su lazdele,sunkiai lankstydamosi jau prisirinko pilnas saujas,neatsilieka ir pliktelėjęs pusamžis vyrassu rūsčiais ūsais. Rudagalviai kaštonai,vienas iš mažųjų pasaulio stebuklų.Praktinis protas klausia – kokia iš jų nauda?Širdis atsako: iš visų stebuklų nedaug naudos.Tiesiog žmonės trumpam pasijunta laiming...


Arvydas Genys. Rugsėjo palydos

2016-10-05 18:26:33

Kapus kapojo liūtys. Už langųpašoko kalvos, ir įšilęs šilasgaravo praeitim... Žemėpatis danguskitaip jaunų eilėraščiuose švyti. Jau be meldimų – pakiliai, kadais.Galbūt ir išklausyta. Atsakytarūsčiau negu tikėjais... Virs vardaisakivaruos nugrimzdę... Argi keista? – rytais ledelį traiškai dubenyprie šulinio, kur andai vyko aršiosgrumtynės angelų. Ir bentjau liovės liūtys. Ir pakito varžos. Ruduo įsirėžė lemties žyme:palydos įžambaus rugsėjo...O kol prie židinio ugnelės sėdi,tavęs mažiau pasau...


Draugai