Vienas eilėraštis

Tų Amerikos ėdamų riksmasKiti blyškūs ir romūs sandėliuojami vėlesniam ėdimui Ir DžefersonasMatęs viltį naujose pastoralėse Laukiniai namai vis pasirodoSu ilgais plaukais želiančiais tarpupirščiuose Kojos naktį pakylaIr bėga pačios ilgais šviesiais keliais Užtvankos išsiverčia išvirkščios ir nori vienišos stovėti dykumose Ministrai neria stačia galva į žemęBlyški mėsaKaltai pasklinda po naujas literatūras Štai kodėl šios eilės tokios liūdnosSeniai mirusieji laksto po laukus Liaudies masės...


Apglėbęs tuos pečius žvelgiau, kas tai,kas liko man už nugaros, o siela,ir pamačiau, kad nustumta kėdėjau liejas apšviesta su siena.Lempelėje spragsėjo įtampair teikė baldams nutrintiems ryškiausią toną,todėl net mano kanapa kamperuda oda žvilgėjo it geltona.Toks tuščias stalas, ir parketo blyksniuosniūrojo krosnis, o lange dulkėtaspeizažas stingo, ir tiktai bufetastada atrodė man tikrai dvasingas.Bet sukosi plaštakė kambario skliautaisir žvilgsnio stingį judino jos linkiai.Net jeigu šmėkla ir g...


Bob Dylan. Ničnieko nesakau

2016-10-26 20:25:01

Šiąnakt buvau slaptingam sodeVijokliai sviro nuo nuvytusių žiedųKai ėjau pro šaltą krištolo fontanąKažkas man smogė iš už nugaros Ničnieko nesakau, tik einuPer sielvartingą vargo pasaulįŠirdis liepsnoja, dar pilna troškimoNiekas žemėj nesužinos Sako, malda išvaduojaTai pasimelsk už motinąŽmogaus širdy tarpsta blogisSpiriuos mylėt savo artimą, daryt gera kitamAk mama, man nesiseka Ničnieko nesakau, tik einuPadegsiu tiltą, kuriuo eisi tuŠirdis liepsnoja, dar pilna troškimoPralaimėjęs gailesčio ...


Ko tarėmės rasim kitapus Gaublio?Miestų, salų neregėtų? Aukso?Perlų? Koralų? Ko mūsų mintysVeržės su burėm į nežinios glėbį?Manėm sugrįžę būsime garsūs?Betgi sapnuose vaidenos taifūnaiLaivus lydėjo šmėkliškos žuvys.Ir abejonė gręžės mintyse. Štai vos įplaukus į sąsiaurį aštrūs ledaiGrėsmingai apsupo. Nuolat išnyrančiusGūbrius ištisą naktį stebėjom atidžiaiTol, kol ryte narsūs žvalgai laiveliuosPranešė: ten jau atsiveria vandenysLygūs! Ir mes iš džiaugsmo pravirkom:Gal okeano dievai bus mums pal...


2016 m. Jotvingių premijos laureatas   BELAUKIANT ĮSTATYMO, DRAUDŽIANČIO RŪKYTI BALKONUOSE Sekmadienis Šnipiškėse: po langais berniukaskemšasi kaštonus į kišenes,dvi senutės, viena su lazdele,sunkiai lankstydamosi jau prisirinko pilnas saujas,neatsilieka ir pliktelėjęs pusamžis vyrassu rūsčiais ūsais. Rudagalviai kaštonai,vienas iš mažųjų pasaulio stebuklų.Praktinis protas klausia – kokia iš jų nauda?Širdis atsako: iš visų stebuklų nedaug naudos.Tiesiog žmonės trumpam pasijunta laiming...


Arvydas Genys. Rugsėjo palydos

2016-10-05 18:26:33

Kapus kapojo liūtys. Už langųpašoko kalvos, ir įšilęs šilasgaravo praeitim... Žemėpatis danguskitaip jaunų eilėraščiuose švyti. Jau be meldimų – pakiliai, kadais.Galbūt ir išklausyta. Atsakytarūsčiau negu tikėjais... Virs vardaisakivaruos nugrimzdę... Argi keista? – rytais ledelį traiškai dubenyprie šulinio, kur andai vyko aršiosgrumtynės angelų. Ir bentjau liovės liūtys. Ir pakito varžos. Ruduo įsirėžė lemties žyme:palydos įžambaus rugsėjo...O kol prie židinio ugnelės sėdi,tavęs mažiau pasau...


– Ar pameni tą eilėraštį?– Kokį? lengvą lengvą šiek tiek liūdnąnepanašų į savenaivų kaip pliušinis liūtastriskart persukta galva kryžiuku išsiuvinėtątartum žiburys langeužrašytą ne poetoir visai net ne ranka vyno skonio šermukšninįnaktinėjantį ir tieklauktą kiek atsitiktinįdevindugnį kaip žvaigždė va kuri viršum jazminošypsos pakrašty naktiesir nežino to nežinodieviškai be priežasties    ...


Sharon Olds. Pérėjimo ritualas

2016-09-21 20:13:48

2016-ųjų Wallace’o Stevenso premijos laureatė   Sūnaus gimtadienio svečiai atvyksta,renkasi į svetainę –vyručiai, vyrai iš pirmosios klasės,glotniais smakrais ir žandikauliais.Stoviniuoja sugrūdę rankas į kišenes,stumdosi, grumdosi dėl vietos, peštynėsįsiplieskia ir vėl rimsta. Vienas sako kitam:Tau kiek? – Šešeri. – Man septyni. – Tai ką?Nužiūri vienas kitą, mato save mažulyčiuskitų lėliukėse. Daug ir pabrėžtinai krenkščia,kambarys pilnas mažųjų bankininkų,jie kryžiuoja rankas, raukosi. ...


Iš seno įrašo viename papiruse   ...o gyvenimas mano – luotas ir irklai.Aš iriuosi nuo kranto į kitą krantą,Ir vis bėga bangom mano šešėlis.Jis išnyks – aš buvau, kad čia numirčiau.Aš miriau, kad Neapreikštame vėlei gyvenčiau.Ak, praeivi, tyliau – ašarotos meldžiasi gėlės.   Alfonsui Bukontui rugsėjo 11 d. sukanka 75 metai ...


kelios atmainos plaišios lyg atmintiesvoras kryžeivis ar sangrąžos ženklobėgtų tiksėtų ir vis bandytųišsimaizgyt iš kelių trūktinų vaizdinėliųjie kaip išalkę vilkiūkščiaigremžia tiesos plutelę – o tu dar tikiesiblyksnio akimirkos plynaukštėjkurs patvirtintų taip kad jau nebetektųnei įtikėti nei raustisgirdėtų kalbų sąšlavynuos kur leidžias ir tekakur vis naujai atsimaino sąmonės tavo saulutėšvelni ramunėlė geidulingų lapelių skaistuolėkurios jau niekaipna niekaip neįkalbėsi galitik keldamas bals...


Draugai