Vienas eilėraštis

Dainius Dirgėla. būti

2017-01-11 21:51:30

matyti nendręšiurenančią vėjyje būti nendrešiurenančia vėjyje nematyti savęsmatančio nendręšiurenančią vėjyje būti nendrešiurenančia vėjyje būti nendrebūti vėjyje būti nesvarstantkas tu   ...


Esu namuose, laukiu Dievolaukiu prie atviro langosavo mažojo Dievokuris bet kurią akimirką turėtų sugrįžtikambariai išvėdintimūsų laukia ant stalogaruojanti sriuba iš nieko(mėnesio pabaiga, tad piniginė irgigerokai išvėdinta)bet žinaukad tuštuma būna palaimao niekas yra viskas štai ir ateina mano mažasis Dievasgarsiai, laimingai, nerūpestingaiplaikstosi striukė, batraiščiai, šalisir neužsegta kuprinėpagaliu braukia per tvoros stipinuso šie dainuojatokią muziką moka sugrotitik mano mažasis Dieva...


Aš vilkas vilkasAš žiemos naktinis vilkas vilkasAš savo pėdsakais tarnauju sniego dvasiaiAš svetimų kaulų traškesio šeimininkasTai aš prikvėpavau jums šalčio žvaigždžiųAnt jūsų langų stiklųKol jūs miegojot sapnuosTai aš prikaukiau jums danguje pilną mėnulįKol jūs miegojot sapnuosKai jūs dar nemokėjot žiūrėti į dangųTai aš išmokiau jus bijot nakties medžiųTai aš užkalbu jus nuo pavojingų žaidimų su savo šešėliuTai aš patariau jums burtis į gaujasAš vilkas vilkasAš žiemos naktinis vilkasAš jau iše...


Dainius Gintalas. prašymas

2016-12-14 21:27:58

2016-ųjų Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas noriu paprašyti ugnies kad mane nupraustųmano baimes paranojas proto tamsąnulaižytųit didelė murkianti lūšis tegu sudegaįtampas gaminantis fabrikaspanašus į baisinį tamsiai pilkąširšių lizdą tegu tirštuose dūmuose užtrokštadaugiaakė porno kirmėlėper stuburą čiulpianti syvustegu ant jos lavonopražysta balti sunkiasvoriai lotosaikuriuose peri juodieji strazdai lai sėdi prie jų mano vaikaiir laimingi klausos čiulbėjimo ir aš esu strazdas lotos...


  Tokį dreifavimą iš niekur į niekur kažin ar galima vadinti pasaulio istorija, nebent apie ją kalbėtume tik iš inercijos, jau nesugebėdami įvardyti naujų reiškinių.Stovėjome įsmeigę akis į dangų ištikti stabo, tarsi išsigelbėjimo būtume laukę iš viršaus, nors visi mūsų protėviai gulėjo giliai užkasti po žeme.Istorijai pasibaigus ilgai dar lijo, visą vasarą su rupūže ant šalto akmens.Spjauti į daiktus nieks nė nemanė, spalvos jau pernokusios, pernelyg ryškios, kad atrodytų vėl tikros.Pamen...


Keletą kartų perplaukiau vėstantį ežerąDabar guliu saulėjePirštų galiukai lėtai atšyla ir vėl atšąlaKai saulę užstoja debesys Ant pilvo tupia spalvoti laumžirgiaiKaklą kandžioja į vasarą pavėlavę uodaiPro šalį lėtai praplaukia gulbėsDvi baltos ir viena pilka Ten pat gulėjau perplaukęs ežerą keletą kartųIr skaičiau Camus „Nuopuolį“Prieš dvidešimt penkerius metusPer tą laiką ežeras apaugo žolėm ir nuseko Drabužiai buvo kiti, šalia gulėjo senas dviratisJo dar nebuvo pavogęTa vasara buvo karšta i...


Leonard Cohen (1934 09 21–2016 11 07)   Sulaukęs penkiolikospaskui nuostabią merginą nusekiauiki Kanados komunistų partijos.Ten vyko slapti susirinkimai,tave aprėkdavo,jei pavėluodavai minutę.Studijavome McCarrano aktą,priimtą Vašingtono padugnių,ir Padlocko įstatymą,priimtą jų liokajų Kvebeke,tie komunistai šlykščiai dergėmano šeimą –kad ji prakuto, užsidirbo pinigų.Jie norėjo sugriauti šalį,kurią mylėjau(jai tarnavau jūrų skautu).Nekentė net padorių žmonių,troškusių permainųvadino juos ...


Tūkstantis devyni šimtai aštuonioliktų vasarąPerskaičiau „Džiungles“ ir„Nuostabiuosius ieškojimus“. Tą rudenįMirė tėvas ir tetaPasiėmė mane į Čikagą.Pirmiausia sėdau į tramvajųIr važiavau į skerdyklas.Pradvisusią ir žvarbiąŽiemos popietę klampojauPer purviną sniegą, nešvariomisGatvėmis, droviai žvalgiausiĮ žmonių veidus,Tų, kurie dieną lieka namie.Išsekusius ir pragertus veidus,Bado marinamom, atbukusiom smegenim,Veidus, panašius įSuvaikėjusių ir pamišusiųVargšų prieglaudosGyventojų. PlėšriusMaž...


Tų Amerikos ėdamų riksmasKiti blyškūs ir romūs sandėliuojami vėlesniam ėdimui Ir DžefersonasMatęs viltį naujose pastoralėse Laukiniai namai vis pasirodoSu ilgais plaukais želiančiais tarpupirščiuose Kojos naktį pakylaIr bėga pačios ilgais šviesiais keliais Užtvankos išsiverčia išvirkščios ir nori vienišos stovėti dykumose Ministrai neria stačia galva į žemęBlyški mėsaKaltai pasklinda po naujas literatūras Štai kodėl šios eilės tokios liūdnosSeniai mirusieji laksto po laukus Liaudies masės...


Apglėbęs tuos pečius žvelgiau, kas tai,kas liko man už nugaros, o siela,ir pamačiau, kad nustumta kėdėjau liejas apšviesta su siena.Lempelėje spragsėjo įtampair teikė baldams nutrintiems ryškiausią toną,todėl net mano kanapa kamperuda oda žvilgėjo it geltona.Toks tuščias stalas, ir parketo blyksniuosniūrojo krosnis, o lange dulkėtaspeizažas stingo, ir tiktai bufetastada atrodė man tikrai dvasingas.Bet sukosi plaštakė kambario skliautaisir žvilgsnio stingį judino jos linkiai.Net jeigu šmėkla ir g...


Draugai