Vienas eilėraštis

Mes godžiai praryjame kalbos klišes ir tropus,išmaniai sukurptus perkeltinius žodžius,vadinamas metaforas, kur minimos gyvos būtybės,vaizdai, pramanai ar gamtos reiškiniai. Mes taip mėgaujamės kalbėdamiapie savo jausmus, vizijas, nuojautas ar elgseną,nenorime prisipažinti, kad sąmoningai arnevalingai stengiamės nuslėpti,pridengti, pagražinti tai, ką iš tikrųjų geidžiame ištarti. Tvanas tarp margų žmonijos kalbų –viena seniausių metaforų.Jis slinko, skandino, plūdo per mus.Ardė, dusino, žudė, t...


Anna Halberstadt. Aš atgimiau

2017-02-01 20:39:03

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena                                                tėvams Neišniraukaip Veneraiš jūros putųužgimiau karštameVilniaus daubospušynų katile. Lietuviškos raganosbuvo užmaišiusios viralą:mišinį prakaito, kraujo, džiovos s...


Labas!Aš jau perėjau tuos vandenis.Daugiau niekuo nebetikiu:Nei meile,Nei jaunuolišku naivumu,Nebetikiu šventumu.Tikiu kumščio smūgiu į smakrą,Dantų skausmu,Lavonu:Taip galų gale tampama tuo,Kuo iš tikrųjų visąlaik esama.Prisimenu, užkaukdavomane susitikę vilkai. O dabarPats kaukiu prieš mėnulį. Ne,Nesu beprotiškai įsimylėjęs!Esu išbadėjęs vilkasGeliančiais dantimis.Esu irštvą praradęs vilkas,Išmušęs takąNuo miško iki kaimo. Labas!Taip, aš jau gerokai apvytęs,Spėjau, sakau, perbristi visas upes...


                                Pauliui Normantui Lyg dar neįstengdamas pirštais sausuoliaisnervų ir skaidulų atmazgytkiek pakrypuodamaskartkartėm kūnu gesindamas žemės svyravimusatsitiktinius nenumanomusant kupros užsimetęs valkatos nuodėmękuri jau priaugo ir minta gyvybiniais syvaiso jų vis mažiau – pasiskundi – tačiaujau nebėra kas pakeist...


Dainius Dirgėla. būti

2017-01-11 21:51:30

matyti nendręšiurenančią vėjyje būti nendrešiurenančia vėjyje nematyti savęsmatančio nendręšiurenančią vėjyje būti nendrešiurenančia vėjyje būti nendrebūti vėjyje būti nesvarstantkas tu   ...


Esu namuose, laukiu Dievolaukiu prie atviro langosavo mažojo Dievokuris bet kurią akimirką turėtų sugrįžtikambariai išvėdintimūsų laukia ant stalogaruojanti sriuba iš nieko(mėnesio pabaiga, tad piniginė irgigerokai išvėdinta)bet žinaukad tuštuma būna palaimao niekas yra viskas štai ir ateina mano mažasis Dievasgarsiai, laimingai, nerūpestingaiplaikstosi striukė, batraiščiai, šalisir neužsegta kuprinėpagaliu braukia per tvoros stipinuso šie dainuojatokią muziką moka sugrotitik mano mažasis Dieva...


Aš vilkas vilkasAš žiemos naktinis vilkas vilkasAš savo pėdsakais tarnauju sniego dvasiaiAš svetimų kaulų traškesio šeimininkasTai aš prikvėpavau jums šalčio žvaigždžiųAnt jūsų langų stiklųKol jūs miegojot sapnuosTai aš prikaukiau jums danguje pilną mėnulįKol jūs miegojot sapnuosKai jūs dar nemokėjot žiūrėti į dangųTai aš išmokiau jus bijot nakties medžiųTai aš užkalbu jus nuo pavojingų žaidimų su savo šešėliuTai aš patariau jums burtis į gaujasAš vilkas vilkasAš žiemos naktinis vilkasAš jau iše...


Dainius Gintalas. prašymas

2016-12-14 21:27:58

2016-ųjų Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas noriu paprašyti ugnies kad mane nupraustųmano baimes paranojas proto tamsąnulaižytųit didelė murkianti lūšis tegu sudegaįtampas gaminantis fabrikaspanašus į baisinį tamsiai pilkąširšių lizdą tegu tirštuose dūmuose užtrokštadaugiaakė porno kirmėlėper stuburą čiulpianti syvustegu ant jos lavonopražysta balti sunkiasvoriai lotosaikuriuose peri juodieji strazdai lai sėdi prie jų mano vaikaiir laimingi klausos čiulbėjimo ir aš esu strazdas lotos...


  Tokį dreifavimą iš niekur į niekur kažin ar galima vadinti pasaulio istorija, nebent apie ją kalbėtume tik iš inercijos, jau nesugebėdami įvardyti naujų reiškinių.Stovėjome įsmeigę akis į dangų ištikti stabo, tarsi išsigelbėjimo būtume laukę iš viršaus, nors visi mūsų protėviai gulėjo giliai užkasti po žeme.Istorijai pasibaigus ilgai dar lijo, visą vasarą su rupūže ant šalto akmens.Spjauti į daiktus nieks nė nemanė, spalvos jau pernokusios, pernelyg ryškios, kad atrodytų vėl tikros.Pamen...


Keletą kartų perplaukiau vėstantį ežerąDabar guliu saulėjePirštų galiukai lėtai atšyla ir vėl atšąlaKai saulę užstoja debesys Ant pilvo tupia spalvoti laumžirgiaiKaklą kandžioja į vasarą pavėlavę uodaiPro šalį lėtai praplaukia gulbėsDvi baltos ir viena pilka Ten pat gulėjau perplaukęs ežerą keletą kartųIr skaičiau Camus „Nuopuolį“Prieš dvidešimt penkerius metusPer tą laiką ežeras apaugo žolėm ir nuseko Drabužiai buvo kiti, šalia gulėjo senas dviratisJo dar nebuvo pavogęTa vasara buvo karšta i...


Draugai