ATVIRAS LAIŠKAS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui

Tarptautinės konferencijos „Kalbinio ir literatūrinio ugdymo kaita: mokytojų rengimo tobulinimo iššūkiai", įvykusios 2014 m. lapkričio 20 d., dalyvių

ATVIRAS LAIŠKAS
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui

Mums didelį nerimą, susirūpinimą ir nepasitenkinimą kelia Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vykstantys lituanistinio, visų pirma literatūrinio, ugdymo procesai, jų kaita, valdymas ir organizavimas. Manome, kad neseniai parengtas ir teikiamas tvirtinti Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros" programos projektas nėra priimtinas dėl šių priežasčių:

1. Literatūrai skirta programos privalomoji dalis prasilenkia su mokinių amžiaus tarpsnių psichologija, yra iš esmės grindžiama jų gyvenimiškai patirčiai tolimais ir nesuvokiamais kūriniais.

2. Literatūra programoje susiaurinama iki kultūros istorijos žinių šaltinio ir tautinio pasakojimo perteikimo priemonės. Literatūra neabejotinai susijusi su kultūros istorija ir visuomeniniu gyvenimu, tačiau toks požiūris užkerta galimybę mokiniams susipažinti su literatūra kaip specifine meno rūšimi, jos vidiniais dėsningumais ir raida.

3. Programa parengta neprofesionaliai. Pasirinktos temos teikiamos apsiribojant vieninteliu tautinio naratyvo ideologiniu modeliu, todėl neatskleidžia lietuvių ir pasaulinės literatūros įvairovės.

4. Literatūrinio ugdymo eiga programoje reglamentuojama pernelyg smulkmeniškai, todėl mokytojui nepaliekama laisvės dirbti kūrybiškai. Mokytojas netenka galimybės atrinkti kūrinius ir jų fragmentus atžvelgdamas į mokinių poreikius, skaitymas apribojamas iš anksto pateiktomis teksto suvokimo schemomis.

5. Programoje nepakanka mokinių amžių atitinkančių geriausių užsienio literatūros kūrinių. Neugdomas bendrasis literatūrinis išprusimas, kuris leistų atpažinti lietuvių literatūros santykį su pasauline literatūra ir jos specifiką.

6. Naujosios programos projekte iš esmės nėra literatūros kaip meno rūšies koncepcijos. Dėl šios priežasties mokiniai neįgis kompetencijų skaityti, suvokti ir vertinti literatūros ir kitokio pobūdžio tekstų. Programos imperatyvumas atima iš mokinio galimybę užmegzti asmeninį ryšį su literatūra kaip savarankiška kūrybinės raiškos ir vertybių sfera.

7. Programa yra autoritarinė, drastiškai atmetanti literatūrinio ugdymo Nepriklausomos Lietuvos mokyklose patirtį, verčianti atsisakyti visų iki šiol sukurtų mokymo priemonių ir kitų leidinių. Ugdymo plėtotės centro tinklalapyje pasirodžiusi „Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 9–10" akivaizdžiai rodo, kad naujoji programa taikoma prie vienos institucijos jau įvykdyto projekto. Tai pažeidžia laisvos konkurencijos ir demokratijos principus.

Prašome:
– Netvirtinti Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros" programos projekto.
– Inicijuoti viešus ir demokratiškus programos svarstymus su įvairioms pozicijoms atstovaujančiais pedagogais ir akademikais.
– (At)kurti Pedagogikos mokslinio tyrimo institutą, kuris atliktų kvalifikuotą, nešališką ir atskaitingą programų rengimą, priežiūrą ir stebėseną.