Kronika Nr. 23 (3430)

Nuotrauka iš festivalio archyvo

Gegužės 1–5 dienomis Varšuvoje (Lenkija) vyko pirmasis Europos muzikos akademijų festivalis, kuriame kartu su Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Norvegijos, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos muzikos universitetais prisistatė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Pasak festivalį organizuojančio Podkarpackos kultūros vystymo fondo prezidento Jaroslawo Drzewieckio, šio renginio tikslas – skatinti Europos muzikos akademijų dialogą, kurti europietišką tapatybę, paremtą nacionalinių kultūros tradicijų populiarinimu. Festivalio atidarymo dieną LMTA atstovavo studentai Agnė Stančikaitė (sopranas) ir Vaidrius Smilinskas (fortepijonas), LMTA Fortepijono katedros docentė Aleksandra Žvirblytė, Rokas Valuntonis (fortepijonas), „Mettis" styginių kvartetas: Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, Karolis Rudokas, Rokas Vaitkevičius. Gegužės 5 dieną festivalio iniciatyva įvyko Europos tautų siuitos pasaulinė premjera – po vieną šio kūrinio dalį parašė kompozitoriai iš skirtingų šalių. Lietuvai atstovavo kompozitorius Jonas Jurkūnas, kurio sukurtą siuitos dalį atliko birbynininkų kvintetas iš akademijos – Egidijus Ališauskas, Vytautas Kiminius, Lina Šabūnaitė, Egidijus Šabanas ir Gediminas Kaušylas.


Virgilijus Šonta. Autoportretas (1990)

Sankt Peterburge, galerijoje „Rach­maninovo kiemelis", atidaryta Virgilijaus Šontos (1952–1992) fotografijų paroda „Kelyje į savo kraštą". Per 22 kūrybinių ieškojimų metus autorius įvaldė savąjį, atpažįstamą braižą. Ankstyviausi V. Šontos darbai – fotografijų serija „Lietuvos peizažai". Kelionėje į Sibirą ir Tolimuosius Rytus sukūrė seriją „Šiaurės akmenys"; serijoje „Skrydis" originaliai interpretuoja mitą apie Ikarą. V. Šonta įvairiose Lietuvos vietovėse fotografavo liaudies menininkus ir aktorius. Devintojo dešimtmečio pradžioje susidomėjo socialinėmis temomis ir sukūrė seriją „Mokykla –­ mano namai" apie vaikų su psichine negalia kasdienybę. Daugiau informacijos: fotorachmaninov.ru, spbphotogra­pher.ru


Volkersdorfo pilyje (Austrija) atidaryta tarptautinė fotografijų paro­da „Gintaro kelias" („The Amber Road Show"). Joje eksponuojami darbai iš Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Austrijos, Slovėnijos ir Italijos –­ šalių, per kurias ėjo istorinis gintaro kelias. Kiekvienai šaliai atstovauja vieno fotografo darbai. Lietuvai – Mindaugo Kavaliausko serija „Autoportretai ir autopeizažai", pradėta kurti 2001 m. įvairiuose Lietuvos automobilių ir detalių turguose. Dokumentuodamas lietuviško miesto turgaus gyvenimą, fotografas akcentuoja tiek vietinę dimensiją –­­ peizažus, personažus, tiek ir tarpžemyninį Lietuvos automobilių verslo mastą, lyg šiuolaikinę gintaro kelio metamorfozę. Daugiau informacijos: www.fotofluss.at, www.light.lt.


Gegužės 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paro­da „Žemaičių vyskupijos istorija". Prieš 600 metų įvykęs Žemaičių krikštas buvo svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai – juo buvo užbaigtas žemyno christianizacijos procesas. Parodoje, skirtoje šiai solidžiai sukakčiai paminėti, pristatoma Žemaičių vyskupijos istorija nuo jos įkūrimo 1417 m. iki pabaigos 1926 m., kai buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija ir vyskupija tokiu pavadinimu nustojo egzistavusi. Parodoje eksponuojamas vienas iš ankstyviausių išlikusių Žemaičių vyskupijos pergamentų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštas, kuriuo jis vyskupui ir kapitulai užrašo žemes, ežerus ir kaimus. Ankstyvąją visuomenės krikščionėjimo istoriją liudija simbolinė liūto skulptūra, pirmą kartą visuomenei rodomi archeologiniai radiniai iš buvusios Žemaičių vyskupijos katedros Varniuose. Stiprėjantį religinį sąmoningumą atskleidžia Žemaičių vyskupų pastangomis išleisti katekizmai ir giesmynai, vyskupų bibliotekose buvusių knygų pavyzdžiai. Žemaičių krikšto temai skiriama skirtingų laikotarpių krikštyklų ekspozicija. Pirmą kartą rodoma pilna 40-ties Žemaičių vyskupų portretų galerija – geriausiai Lietuvoje išlikęs portretų rinkinys, taip pat istoriniai dokumentai: popiežių bulės, fundacijų aktai. Vyskupijos ribų kaitą ir parapijų tinklo raidą iliustruoja žemėlapiai ir XIX–XX a. pradžioje fiksuoti bažnyčių vaizdai. Dar viena svarbi parodos eksponatų grupė – aukštųjų dvasininkų insignijos: vyskupų pastoralai, pektoralai, M. Valančiaus vyskupo žiedas, kanauninkų kryžiai. Įspūdingas 1900 m. Prancūzijoje, Lione, išaustas Kauno katedros iškilmingas liturginių drabužių komplektas. Daugiau eksponatų, susijusių su Žemaičių vyskupijos istorija, bus galima išvysti planuojamoje išleisti paro­dos knygoje. Paroda veiks iki spalio 27 dienos.