Kronika Nr. 43 (3403)

Lapkričio pradžioje Prancūzijoje skiriamos pagrindinės šalies literatūrinės premijos. Goncourt’ų premija šiemet atiteko 1968-aisiais Paryžiuje gimusiam rašytojui Jerome’ui Ferrari už romaną „Pamokslas apie Romos žlugimą“ („Le sermon sur la chute de Rome“). Tai šeštasis autoriaus romanas, kuriame autorius, pasakodamas apie barą Korsikos saloje, atskleidžia žmogaus vilčių apgaulingumą ir jo kuriamų pasaulių trapumą. 1903 metais įsteigta Goncourt’ų premija yra seniausia, garbingiausia ir pasaulyje žinomiausia iš visų Prancūzijos literatūros premijų. Jos laureatas gauna simbolinį 10 eurų čekį.


Austrų rašytojui Wolfui Haasui iš Zalcburgo už romaną „Misonieriaus pozos gynyba“ („Verteidigung der Missionarsstellung“) buvo paskirta Brėmeno literatūrinė premija (20 tūkstančių eurų). Viena seniausių Vokietijos literatūrinių premijų (skiriama nuo 1954 m.) bus įteikta 2013 m. sausio 28 d. Brėmeno rotušėje. Šios premijos laureatais yra tapę Alexanderis Kluge, Elfriede Jelinek, Siegfriedas Lenzas, Ingeborga Bachmann, Pau­lis Celanas.


Lapkričio 12 d. Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtame lietuvių literatūros vakare pristatyta neseniai prancūziškai išleista lietuvių prozos rinktinė, vyko lietuvių rašytojų kūrinių skaitymai, diskutuota apie Lietuvos ir Prancūzijos literatūrą bei kultūrinius ryšius. Nemažo prancūzų rašytojų dėmesio sulaukiančio tarptautinio festivalio „Europos literatūros dienos Šiauliuose“ iniciatorius Markusas Roduneris pristatė festivalį ir ką tik prancūziškai išleistą šiuolaikinės lietuvių prozos rinktinę „Po Šiaurės dangumi“ („Sous le ciel du nord“). Vyko į prancūzų kalbą baigiamo versti Valdo Papievio romano „Eiti“ ir Jaroslavo Melniko trumposios prozos skaitymai. Lapkričio 13-ąją literatūros vakaras vyko ir Ženevoje.


Lietuvos ir Lenkijos nuolatinės atstovybės ES kartu su europarlamentaru, filosofu ir visuomenininku Leonidu Donskiu lapkričio 14-ąją surengė diskusiją su vienu žymiausių šiandienos mąstytojų – sociologu Zygmuntu Baumanu. Lietuvių ir lenkų profesoriai dalijosi įžvalgomis apie globalizacijos pasekmes dabartinei visuomenei, vartotojiškos mąstysenos formuojamą individų savimonę ir žmonių tarpusavio santykius. Diskusijos tematika gvildenama ir abiejų prelegentų šiuo metu rengiamoje knygoje „Moralinis aklumas, likvidi modernybė ir naujosios Europos paieškos“, kurią 2013 metais planuoja išleisti Kembridžo leidykla „Polity“. Po diskusijos buvo rodomas režisieriaus Barteko Dziadoszo dokumentinis filmas „Bėda būti žmogumi šiais laikais“, atskleidžiantis unikalią Z. Baumano mąstyseną ir tikrovės suvokimą.

Draugai