Marius Gaučys. Kėdainiuose diskutavo lietuvių ir lenkų rašytojai

Spalio 24 d. būrelis lietuvių rašytojų –­­ Herkus Kunčius, Antanas A. Jonynas, Almantas Samalavičius ir Alvydas Šlepikas – iš Vilniaus pajudėjo į Kėdainius, kur tris dienas intensyviai vyko Lietuvių ir Lenkų PEN centrų, priklausančių pasaulinei poetų, eseistų ir novelistų asociacijai, atstovų susitikimas, kurio programą sudarė bendros diskusijos, kūrybos skaitymai, apsilankymas abiejų šalių kultūros atminčiai svarbiose regiono vietose. Netrukus prie šios grupelės prisijungė ir paskutinis lietuvių delegacijos narys – poetas Eugenijus Ališanka, pasiekęs susitikimo vietą savais keliais. Po kelių valandų iš Varšuvos mikroautobusu atvyko ir lenkai. Lietuvių ir lenkų rašytojų bendravimas turi senas tradicijas. Sudėtingomis dienomis – Lietuvai 1990 metais atkūrus nepriklausomybę –­­­ Lenkų PEN klubui priklausę rašytojai, tarp jų ir gausus būrys disidentų, nesitaiksčiusių su sovietiniu režimu, parėmė teisėtus lietuvių siekius įtvirtinti šalies laisvę ir nepriklausomybę. Tuo metu solidarizuodamiesi su kolegomis Lietuvoje, lenkų PEN klubo nariai paskelbė keletą viešų pasisakymų, plačiai nuskambėjusių anuometėje žiniasklaidoje. Prieš porą metų, padidėjus įtampoms tarp kaimyninių kraštų, Lenkų PEN klubo delegacija, vadovaujama naujojo vadovo – vertėjo ir idėjų istoriko Adamo Pomorskio, lankėsi Vilniuje. Buvo surengtas bendras lietuvių ir lenkų rašytojų kūrybos vakaras, svečiai susitiko su tuomečiu šalies premjeru And­rium Kubilium. Namo lenkų delegacija išvyko pažadėjusi premjerui ir savo kolegoms Lietuvoje, kad imsis pastangų plėsti kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva, inicijuos lietuvių kūrinių leidybos projektus. Lietuvių PEN centras veikiai subūrė penketą įvairių kartų poetų, kurie ėmėsi sudaryti moderniosios lietuvių poezijos rinktinę. Šiuo metu atrinkta daugiau nei penki šimtai eilėraščių, kurie baigiami versti ir redaguoti, o abiejų PEN centrų veiklos rezultatai, tikėtina, netrukus pasirodys solidžios ir profesionaliai parengtos knygos pavidalu.
Per dvejų metų laikotarpį netrūko ir kitų projektų. Lietuvių rašytojų delegacija buvo pakviesta apsilankyti Varšuvoje ir Krokuvoje, paskaityti savo kūrybos, dalyvauti diskusijose, susitikti su kolegomis, kritikais ir leidėjais. Šiuose susitikimuose dalyvavo Herkus Kunčius, Kornelijus Platelis, Gintaras Bleizgys ir Laimantas Jonušys. Šiam renginiui dėmesio nešykštėjo lenkų žiniasklaida.
Šiemet nutarta surengti Lenkų PEN centro narių atsakomąjį vizitą, juoba kad abiejose šalyse yra pažymimos mus kadaise stipriai susiejusio įvykio – 1863 metų sukilimo – šimtas penkiasdešimtosios metinės. Susitikimo vieta buvo pasirinkti Kėdainiai, kadangi šio miesto apylinkėse, Paberžėje, įsiplieskė Lietuvos teritoriją sudrebinęs sukilimas, kiek anksčiau prasidėjęs Varšuvoje. Vadovaujami kunigo Antano Mackevičiaus, du šimtai penkiasdešimt Lietuvos vyrų po pamokslo Paberžės bažnyčios aikštėje patraukė į miškus...
Lenkų delegaciją sudarė jos vadovas Adamas Pomorskis, Lenkų PEN klubo sekretorė profesorė Anna Nasiłowska, garsus rašytojas, dramaturgas, publicistas, buvęs disidentas Kazimierzas Orłoś, Lenkų PEN klubo narė, visuomeninės asociacijos „Otwarta Rzeczpospolita" valdybos pirmininkė Paula Sawicka bei Lenkijos Respublikos politinis ir visuomeninis veikėjas fizikas Mirosławas Sawickis, 2005 metais buvęs Lenkijos Respublikos švietimo ministru. Jau tą patį vakarą lietuvių ir lenkų autoriai dalijosi savo nuomonėmis ir įžvalgomis neformaliuose pašnekesiuose, kitądien Kėdainių muziejuj, nuoširdžiai padedant jo direktoriui Rimantui Žirguliui, įvyko bendras kūrybos vakaras, kuriame lankytojų netrūko. Savo kūrybą skaitė lietuvių autoriai Eugenijus Ališanka, Antanas A. Jonynas, Alvydas Šlepikas, o svečių kūrybą lietuvių kalba skaitė prof. Almantas Samalavičius ir Herkus Kunčius. Ypatingą vakaro atmosferą kūrė ne tik aukštos prabos literatūra, bet ir salėje eksponuojamas lietuvių dailės pasididžiavimas –­ garsieji barokiniai V. Svirskio kryžiai.

Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimo dalyviai Kėdainiuose. Antano A. Jonyno nuotrauka
Šeštadienį Daugiakultūriame centre plė­tojosi lenkų ir lietuvių diskusija, kurios metu sužinota įdomių autentiškų faktų apie tai, kaip lenkams sekasi grumtis su įvairiomis neapykantos ir ksenofobijos apraiškomis, kokiomis formomis veikia radikalios organizacijos, tarp jų ir tos, kurios skleidžia žeminančias „žinias" apie lietuvius ir jų visuomenę. Buvo labai įdomu iš pirmų lūpų išklausyti buvusio Lenkijos vyriausybės nario, kuris papasakojo apie tai, kokie įstatymai Lenkijoje reguliuoja tautinių mažumų švietimą ir kokias galimybes turi tautinės mažumos mokytis kai kurių dalykų savo gimtąja kalba. Kad ir kaip vertintume Lenkijoje veikiančių tautinių mažumų švietimo įstatyminius aktus, nė vienas jų neteikia Lenkijos tautinėms mažumoms tokių privilegijų, kokių geidauja ir reikalauja radikalios Lietuvos lenkų grupės ir jų pagarsėję veikėjai, jau seniausiai peržengę bet kokias sveiko proto ribas, tačiau, regis, turintys galingų užtarėjų tiek vienoje, tiek kitoje šalyje.
Po kelias valandas užtrukusių pašnekesių lietuvių ir lenkų autoriai išvyko susipažinti su Kėdainių apylinkėse esančiais jiems svarbiais traukos taškais ir objektais. Rašytojai aplankė Paberžės dvarą, apžiūrėjo tėvo Stanislovo surinktą liturginių rūbų kolekciją, aplankė Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo gimtinę Šeteniuose, kur šurmuliavo būrelis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų. Aplankyti ir keli dvarai, deja, šiuo metu „naujųjų" šeimininkų pūdomi šiurpiau nei sovietmečiu. Susitikimas baigėsi neformalia diskusija, kurioje kalbėta apie tolesnius bendravimo ir bendradarbiavimo planus.

Draugai