Gegužės 18 d. Plaštaka Jaunesnysis kolega švenčia garbingą jubiliejų. Pasveikinom, padovanojom savo dešiniųjų rankų fotografijas. Mūsų darbas panašus, charakteriai įvairūs, bet rankos – oi – kaip skiriasi! Dar studijuodamas domėjausi plaštakos chirurgija, bet mažai radau bendraminčių. Visi nori gydyti širdį ar bent tulžies pūslę. Įspūdinga juk. Traumatologai, ir tie griebia kuo didesnį kaulą operuoti. Plaštaka – smegenų evoli...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Pamenate tuos ligi šiol it mantrą kartojamus žodžius, atkeliavusius iš priešinternetinės gadynės, kai sukti telefono diską reiškė būti gyvam? Kolektyvinė pasąmonė juos išsaugojo drauge su prisiminimais apie eiles prie telefono būdelių (raudonųjų „British Telephone“ vidų Londone suteneriai vos ne su kramtomąja guma „ištapetuodavo“ spalvotais savo darbininkių atvirukais), kai...
Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ Niekada nenorėjau tapti mokytoju, bet būtent taip vieną dieną ir nutiko. Nuo to laiko fiksuoju patirtis mokykloje – kad geriau suprasčiau kitus ir save. Ir kad neišprotėčiau. „Paskutinis skambutis“. Vaclovo Strauko nuotrauka iš LM archyvo / / / – Ar turite pedagoginės patirties? – klausia manęs mokyklos direktorius. – Ne. – Ar išmanote kurį nors mokomąjį dalyką? – Ne....
Architektūra ir karas – nesuderinami dalykai. Visi karai, dabar vykstantis Ukrainoje – ne išimtis, pasiglemžia gausybę nekaltų civilių gyvybių, sunaikina ir miestus, architektūrinį paveldą. Nuo karo Ukrainoje pradžios rusų armija subombardavo nemažai istorinių pastatų. Pradedant XIX a. pabaigos architektūra ir baigiant išskirtiniais socialistinio modernizmo pastatais. Dabar socialistinis modernizmas, brutalizmas bei futurizmas tapo aktualūs, anksčiau jie nebuvo pak...
1995-ųjų pavasarį, besilaukdama antrojo sūnaus, netikėtai gavau laišką iš poetės, rašytojos, dramaturgės Birutės Pūkelevičiūtės. Tai buvo mano senelių kartos žmogus, žinota tik iš eilėraščių ir vaikystėje mėgtos knygelės „Skraidantis paršiukas“. Birutė laiške atvirai sakė, kad nusprendė parašyti ir užmegzti kūrybinį susirašinėjimą perskaičiusi mano straipsnį Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ apie...
Gegužės 5 d. Telefonas Vaikystėje retkarčiais pažaisdavome sugedusį telefoną, juokingą filosofinį žaidimą. Labai tiko žaisti su mergaitėmis. Jų paslaptingas kuždesys plukdė į fantastinius pasaulius. Šįsyk kolega tikru telefonu perdavė skubiai operuotiną ligonį, trumpai nusakė būklę. Abu seniai kartu dirbame, mūsų mąstymas jau panašus, pakanka užuominos ar net gesto be didelių postringavimų. Dar panorau pasitikslinti kelias, mano manymu, svarbias detales ir kuo toliau, tuo...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Daivos Kairevičiūtės nuotrauka „Istorija yra labiau chaoso nei konspiracijos produktas“, – cituodavome jaunystėje Zbigniewą Brzezińskį. Staiga prisiminiau, kaip vieną žvarbią Varšuvos žiemą, tuoj po vidurnakčio, susidūrėme Išganytojo aikštėje. Ėjo kiek įkalęs, be apsauginių, su skrybėle, šilkiniu šaliku, abiem rankom prie ausų glausdamas smėlinio lietpaltuko apykaklę – to...
Grace tiek daug baltarusių nėra ir nuo tada, kai atvykome, nesu girdėjusi apie jokias akcijas. Vienintelį kartą į gatvę išėjome kovo 8-ąją, per Tarptautinę moters dieną. Pirmąkart gyvenime pasidariau plakatą, vienoje jo pusėje buvo parašyta: BELARUS. 141 politisch motivierte Strafverfahren gegen FRAUEN. O kitoje: BELARUS. 38 FRAUEN als politische Gefangene anerkannt. Mes prisijungėme prie keleto tūkstančių maršo, kuriame žygiavo daugiausiai jaunos moterys, ir perėjome per mi...
Kovo 31 d.Taryba Nieko mums ypatinga nereikia – vien sąlygų dirbti, atlyginimo ir šiek tiek pagarbos. Norai tokie sudėtingi, kad administracija tik pučiasi, o profsąjungos tik traukiasi. Į profsąjungą jaunimas neskuba ne tik dėl neatsakyto klausimo „Ką aš jai duosiu?“, bet ir dėl dar labiau neatsakyto klausimo „Ką ji man duos?“ Mes, senieji nariai, į priekines linijas nebesiveržiame. Lūkuriuodami permainų pamiršome, kad tai mūsų reikalas jas d...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Romo Kalantos kišeninio kalendoriaus lapelis, kuriame surašyti jo mėgti muzikos atlikėjai (1972 m.). Kauno regioninis valstybės archyvas, f. R-1724, ap. 1, b. 34, l. 45. 1972 m. kovo 26 d. Jaunimo teatro scenoje, Profsąjungų rūmuose, ant Tauro kalno, įvyko „Lenktynių aitvaro“ premjera, kurioje Vlado Bagdono vaidinamas personažas Rokas atliko zongą, kuriam, kaip ir visam spektakliui, muziką sukūrė de...