Atmintis


Smuklės dūmai su jazzu Kai jis panirdavo pirštais į savo begalinį kūrinį „Linksmi žaidimai“, piano saliūnas visas apmirdavo, ir kiekvienas pabėgėlis šokdavo širdy. Dūmai, saldūs dūmai, tai tik vienas grįžtančių motyvų. Barmeno Vagnerio sistema. Ir erdvė, ir kvapas visuotiniame kūriny. Laiko stopas ir kapas.   Tiesiog išvada Komunistai kitokie, jie savitai nekenčia. Įdomiai. Tai skiriamasis bruožas.   Narve Santykių sanlygų sampratų narvas. Jame – senas vergas. Reiktų išeit...


Gruodžio 1 d. Netikėtai gavau vizą į Australiją – bent tiek gero iš to Londono. Susitikau su lietuviais – Vilčinsku ir kitais. (...)   Gruodžio 2 d. Buvau Toweryje, bet nemačiau beveik nieko, išskyrus varnus. Daug gėriau. Su Nikita [Krivošejinu] bastėmės po Soho (...).   Gruodžio 3 d. Iš neturėjimo ką veikti užsukau dar į Britų muziejų. Rosettos akmuo nustebino tuo, kad tekstas jame „išvirkščias“, it negatyve. Vienuolika valandų lėktuvu non­stop ligi Los Angeles. Visą la...


  Lapkričio 1 d. Žinios apie riaušes Vilniuje. Praneša Podrabinekas, o jis, rodos, gan rimtas šaltinis. Kalbėjausi telefonu su Maryte, kuri truputį sirguliuoja.   Lapkričio 2 d. Daugiau ar mažiau „istorinė diena“: paprašiau politinio prieglobsčio. Kalbėjau po to su Washingtonu – su Friendly 1, žadančiu pagreitinti šį reikalą. Friendly: „Blatas viešpatauja ne tik Tarybų Sąjungoje.“ Aš: „Užtat jūsų biurokratija žymiai malonesnė.“ Buvo principo reikalas: neprašyti prieglobsčio ir t...


Spalio 1 d. Pirmąsyk gyvenime nuėjau į tikrą porno. Nieko ypatingai naujo nėra šiame pasaulyje. Kad nebūtų nuobodu, veikėjai aprengti Washingtono, Frank­lino, Revere ir pan. kostiumais (tiesa, 90 % laiko jie praleidžia be kostiumų).   Spalio 2 d. Aleksejeva kalbėjo su mano senu pažįstamu Davidu Shippleriu („New York Times’o“ korespondentu Maskvoje). Anot jo, „keisti žmonės tie disidentai. Mūsų, vakariečių, nuotaika prasta, o jų vis dar nebloga“.   Spalio 3 d. (...)  ...


  Rugsėjo 1 d. Konsulatas su manim, kaip ir su kitais, gana smulkmeniškai žaidė – jau po birželio 14 d. mandagiai prašė atsiųsti pasą, nes, girdi, reikia padaryti atžymą! Dėkui Dievui, nenusiunčiau ir suvažinėjau į Londoną su negaliojančiu pasu. (...) Brodskis telefonu: „Ну вот, ты поехал на Гавайи, а они поехали к е. матери.“1 Tas, žinoma, teisybė. Nepaisant visų „švelninančių aplinkybių“ ir helsinkiečių sankcijos [t. y. jų leidimo išvažiuoti], sąžinė smarkiai graužia. Ko gero, jei tur...


Rugpjūčio 1 d. Lietuvių studijų savaitėje gan įdomus diplomato Geručio pranešimas.   Rugpjūčio 2 d. Mudviejų su Štromu „dueto“ susirinko pasiklausyti bene visi savaitės dalyviai. (...) Po „dueto“ nedelsdamas išdūmiau į Londoną. Ten dar turėjau reikalų su čeku Jostenu („Sunday Times“ korespondentu ir, rodos, tamsoka asmenybe). O be to, aplankiau Piatigorskį1 jo naujuose namuose (buvo ir Janovas).   Rugpjūčio 3 d. Pusryčiavom su Maša [Slonim] ir Olegu Prokofjevu kiniškame restor...


Liepos 1 d. Fellini „Satyricon“: makabriško, bet drauge gana komiško karnavalo dvasia. Iš kokių penkių tūkstančių žmonių, pasirodančių filme, tik du ar trys normalūs (...), likusieji – monstrai tikriausia to žodžio prasme. Monstrų paradas, it Malapartės „Kaput“ paskutiniajame skyriuje. Daug pasikartojančių asmeniškų Felinni motyvų (pvz., seksualinė „iniciacija“ su patologiška storule). Bene stipriausią įspūdį palieka (irgi buvęs kažkuriame kitame filme) hermafroditas: visa sekvencija, jį lieč...


  Birželio 1 d. Rengiu paskaitą ir vartau Medvedevo knygą apie Lysenką. Prisimenu, kaip mokykloje kalėme „darvinizmą“ – tą patį Lysenką, Lepešinskają, Viljamsą... Dievuli mano! Viskas man mokykloje buvo įdomu, išskyrus du dalykus – tą „darvinizmą“ ir TSRS istoriją; normalus reagavimas, žinoma.   Birželio 2 d. Maskvos helsinkiečiai vėl kalba. Viešpatie, padėk Toliai Ščaranskiui! Dar taip neseniai su juo žingsniavau Lenino prospektu (...), nešiau jam dokumentą iš Liudos Aleksejevos....


Dienoraštį rašau nuo 1958 metų, praktiškai kasdien, nors su tam tikromis, kartais didokomis spragomis. Jo tekstas saugomas Beinecke biblio­tekoje (Jeilio universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje). Per ilgą laiką dienoraštis turbūt virto šiokiu tokiu epochos dokumentu –­ o epocha buvo įdomi ir įvairi. Esu skelbęs jo ištraukų („Kultūros barai“, 1997, Nr. 11–12, 1998, Nr. 1; „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“, 2013; Czesław Miłosz, Tomas Venclova, „Grįžimai Lietuvon“,...


„Numirti man tikrai nesinorės!“ Kapinės, kad ir kokios senos būtų, visada priklauso DABAR gyvenantiems žmonėms. Mirties jose nėra. Ar būtum Krokuvoje, Varšuvoje, Paryžiuje, Sankt Peterburge, ar Maskvoje – visur perskaitysi šalies istoriją tame nedideliame žemės lopinėlyje, kur patys garsiausi ar mažiau garsūs sugulė vienas šalia kito tarytum norėdami padėti mums prisiminti jų vardus, pavardes ir veidus. Būtent tas nedidelis kauburėlis liudija nuolat kintantį ir atsinaujinantį ryšį tarp praeitie...


Draugai