Atmintis

Vartant dienoraštį, 1996 metų liepa Po tvankios dienos kieme sėdime trise. Nora vėl įpila arbatos, o Krzysiaus (Krzysztofas Droba, lenkų muzikologas, liepos 25 d. švęsiantis 70-metį, –­ E. G.) improvizuojama šneka artėja prie kažko, kas šį vakarą taps svarbiausiu personažu arba pasakojimo primadona. Ir štai ji – Wanda Bacewicz. Taip, ketvirtoji toje šeimoje. „Nepanorėjusi likti brolių ir sesers šešėlyje?“ – įsiterpiu lyg tarp kitko nejučia suteikdamas atspirties tašką tolesniam pasakojimu...


Magdalena Grochowska. Svetimas

2016-07-06 19:35:09

Liepos 27 d. minėsime Jerzio Giedroyco (Jurgio Giedraičio) 110-ąsias gimimo metines. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) dar šią vasarą išleis solidžią Magdalenos Grochowskos knygą „Jerzy Giedroycas“. Tai išsami šio iškilaus Lietuvos kunigaikščių Giedraičių palikuonio biografija, jo Paryžiuje pusę amžiaus leisto įtakingo kultūros bei politikos mėnraščio „Kultura“ ir jo įsteigto bei vadovauto Literatūros instituto istorija. Spausdiname knygos fragmentą.   Kai kuriose nuotrauko...


Birželio 24 d. – Jano Čečioto 220-osios gimimo metinės Jubiliejiniai metai Vienas po kito tai Baltarusijoje, tai Lenkijoje bus prisimenami asmenys, XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais mokęsi Vilniaus universitete, vienoje garsiausių tuo metu aukštųjų mokyklų Europoje. Šioje jubiliejų grandinėje nelieka nuošalyje ir universitete studijavę lietuviai. Nesigilindama į faktografiją, kuri kultūros istorikui puikiai žinoma, priminsiu, kad 1822 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje buvo išleistas pirmasis A...


Autorius vaizdžiai, be patoso aprašo kautynes Kursko–Oriolo lauke, Klaipėdos krašte ir Kurše (Latvija). Gausi netikėtumų ir karo pabaiga, kuria ir baigsime šių atsiminimų ištraukas.   XVII. Kurše. 1945-ieji metai 1945 metais gegužės 1-osios rytą mū­sų pasveikinti atvyko lauko virtuvė. Prie kuopos vado žeminės buvo geriausia uždanga pamaitinti balanda. Vokiečiai tą vietą pastebėjo ir mus „pavaišino“ stipria artilerijos...


III. Pabradės poligone 1941 metų pavasarį mūsų batalionas apleido Obelius. Vietinių gyventojų palydėti ir apverkti pėsti išžygiavome į Pabradės poligoną. Visur mus pasitikdavo ir sveikindavo lietuviai, nešdami į pakeles puodynes pieno, sūrių, lašinių. Praeidami pieninę, tiesiai iš statinių gėrėme grietinę kas kiek norėjome. Po kelių parų atsidūrėme Pabradės poligone. Čia buvo pastatytos palapinės, kiekvienoje tilpo po 10 kareivių. Visoje teritorijoje nušluoti ...


I. Lietuvos kariuomenėje Artėjo 1940 m. kovo 24 diena – Velykos. Visą kovą šaltis spaudė negailestingai. Prieš Velykas ateidavo mūsų bažnyčios vargonininkas mokyti giesmės „Linksma diena“ (J. Naujalio harmonizuota Velykų giesmė „Linksma diena mums nušvito“, – V. G.). Šeštadienį gavome šventines uniformas. Ir štai Velykų rytą išrikiavo visą mūsų pulką eiti į bažnyčią. Oras kaip tyčia atšilo, snie...


Veliuoniškis Stasys Mikšta (1918–2001) priklauso kartai, kuri gyveno dviejose valstybėse ir kariavo dviejose kariuomenėse. 1940 m. kovo pirmą dieną pašauktas į Lietuvos kariuomenę, po keturių mėnesių jau buvo sovietinės armijos gretose. Su ja nuo Pabradės poligono nuėjo, daugiausia pėsčiomis, iki Balachnos (Gorkio sritis), kur vykdant 1941 m. gruodžio 18 d. TSRS Gynybos komiteto nutarimą buvo formuojama 16-oji lietuviškoji šaulių divizija. O vėliau kautynės Kursko-Oriolo lanke, tada žygiai pės...


Į mano „Langą“ daužosi pavasaris. Kartais geras ir nuolankus, kartais piktas skrieja jis per visą Europą. Apsilanko ir Medvilionyse, nuošaliame Joniškio rajono dvarelyje, per stebuklą ir tiesiogine prasme per stebuklingus žmones (ne valdžios pareigūnus) išgelbėtame nuo griūties. Apie dvarą ir šį įvykį rašė kone visa Lietuvos spauda. „Literatūra ir menas“ – taip pat (2016, Nr. 6). Tačiau besigilinant į aplinkybes, to dvaro ribos vis plėtėsi, peržengė Joniškio, Šiaulių aplinkines, buvusios Kuršo g...


Kauno miesto muziejaus M. ir K. Pet­rauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje saugomas dainininko Antano Kučingio (1899–1983) memorialinis palikimas, kurį sudaro daugiau nei 3700 eksponatų. Šiame palikime yra pluoštelis Antano Miškinio laiškų, rašytų iš Omsko lagerio Antano Kučingio sūnui Algimantui ir svainei Viktorijai Kaupelienei į Lietuvą. Poetas, prozininkas, vertėjas, publicistas Antanas Miškinis (1905–1983) kalėjo Mordovi...


155-osios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo metinės (1861 03 18–1943 06 14)    Tam tikros geografinės vietos bet kurio menininko gyvenime daug reiškia, daug lemia, turi įtakos jo kūrybai, pasaulėžiūrai, veiklai, formuoja asmenybę, charakterio bruožus. Dažniausiai ta lemtinga vieta būna gimtinė. Maironis įkvėpimo sėmėsi gimtajame Raseinių krašte, Šatrijos Ragana –­ Užvenčio dvare, Jonas Biliūnas – Anykščiuose, Vydūnas plačiai žval...


Draugai